Lietuva, šią savaitę paskelbusi naujieną apie prekybos biuro Taivane atidarymą, siekia sušvelninti ekonomines kryžmines sroves, diversifikuodama savo priklausomybes per naujas pasaulines partnerystes. Tiesioginės užsienio investicijos ir švietimo iniciatyvos.

Taip sakė šalies ūkio ir inovacijų ministras Osrene Armonite Benzinga per privatų pokalbį praėjusią savaitę Interneto viršūnių susitikimas Lisabonoje, Portugalijoje.

„Dirbame daug, kad Lietuva taptų labiau matoma“, – apie Lietuvą kaip vieną lanksčiausių ir skaitmeninių šalių kalbėjo ji.

„Manau, kad pasaulinė ekonomika ir partnerystės daro mus turtingesnius, laimingesnius ir sveikesnius“.

‘Galvojimas už ribų’

33 metų vilnietė 2020 metais tapo Lietuvos ūkio ir inovacijų ministre. Nuo to laiko, kai gavo pareigas, Armonaitės administracija atlaikė pandemijos ir iki šiol karo bei nuosmukio išbandymus. Tai iš dalies yra „neįprasto mąstymo“ rezultatas.

„Turėjome karantino ir skatinimo režimus, kad išlaikytume likvidumą tarp įmonių, kaip ir daugelis kitų šalių“, – sakė ji apie beveik 5 milijardų eurų injekciją į ekonomiką.

Armonaitou pridūrė, kad būtent kylantis potvynis iškėlė visas valtis, pažymėdamas, kad šios priemonės buvo reikalavimas Lietuvai didinti konkurencingumą ir augimą, kuris nesiliovė per COVID-19 pandemiją.

„Dabar, kai ši energetinė krizė ir karo padariniai, labai viliojame sistemą užtvindyti pinigais ir visus nuraminti. Tačiau turime pagalvoti, ar tikrai investuojame į pereinamąjį laikotarpį, ar tik palaikome status quo”.

Armonaitė siekia, kad į Lietuvos ekonomikos pasiūlą neatsirastų per daug pinigų. Vienas iš būdų, kaip jos valdymas išvengia netinkamų investicijų, yra švietimas.

Ji pasakojo apie programos kūrimą, per kurią lietuviai gali gauti „dvigubos programos sertifikatus“ tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

„Tai bus protinis atsipirkimas“, – pridūrė Armonaito ir pažymėjo, kad „talentas yra pagrindinis naujosios ekonomikos šaltinis“.

Trys pažangos prioritetai

Lietuvos ekonominę stiprybę kursto gamtos ir gyvybės mokslų, techninės įrangos inžinerijos, taip pat informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pramonės šakos.

„Biotechnologijų ir gyvosios gamtos mokslų pramonė kasmet auga 22 proc.“, – sakė Armonaito ir pažymėjo, kad„Thermo Fisher Scientific Inc. TMO Tai viena didžiausių pelno mokesčio mokėtojų Lietuvoje“, padedanti sustiprinti esamus šalies finansavimo įsipareigojimus „suteikti idėjas ir inovacijas“ sparčiai augančiose srityse, tokiose kaip lazeriai ir daiktų interneto (IoT) technologijos.

Inovacijos ir pažanga Armonaitei svarbios tuo, kad Lietuva yra vystymosi centras ir 80% jos BVP sudaro eksportas. Tačiau Armonaitės pastangas sustiprina daugiau tiesioginių užsienio investicijų (TUI) iniciatyvos Lietuvoje.

Trumpai tariant, A. Armonaitė sakė, kad investuotojai į Lietuvą žiūri kaip į stabilią vietą investicijoms, o šalyje jau veikiančios įmonės sparčiai auga. Tiesą sakant, 2022-ieji Lietuvai baigsis rekordiškais metais pagal vykdomų TUI projektų skaičių.

Taip pat žiūrėkite: Lietuvos ir Taivano folijos planas kursto įtampą su Kinija

Europos centrinis bankas, griežtinimas ir taupymas

Lietuva eurą anksčiau įsivedė 2014 m., siekdama pagerinti prekybą, sumažinti sandorių trintį ir sukurti didesnį geopolitinį saugumą. Šis žingsnis nebuvo be pasipriešinimo, nes kai kurie manė, kad narystės kaina tokiai mažai šaliai nėra pagrįsta.

Po daugelio metų Armonaitė teigė, kad stiprus ekonomikos augimas patvirtino šį žingsnį. Fiskalinė schema sumažino Lietuvos ekonomikos nepastovumą, todėl ji tapo konkurencingesnė su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Pridurdama, kad kadangi blokas siekia sutramdyti infliaciją, Lietuvai nereikia imtis rimtų „taupymo priemonių“, kurios, tikėtina, sumažintų planuojamą augimą.

„Jei nesuderinsime, surengsime lenktynes“, – sakė Armonaito. Skolinimosi išlaidos gali būti didesnės, todėl reikia mokėti deficito likutį. Nenorime viršyti 5% deficito. Turbūt pasieksime 4 proc., atsižvelgiant į energetikos krizę.

Eksporto rinkos diversifikavimas

Kadangi Lietuva tokia maža ir priklausoma nuo eksporto, „Armonait“ nuo energetinės krizės ir karo apsidraudžia diversifikuodama savo eksporto rinką.

Jei paklausa sumažės mūsų pagrindinėje prekybos partnerėje Vokietijoje, tai pajusime iš karto. Norime sušvelninti pasekmes, todėl norime plėstis į tokias vietas kaip Azija ir toliau palaikyti santykius su JK, JAV ir Lenkija.

Armonaitė pažymėjo, kad santykiai kuriami taip, kad atlaikytų laiko išbandymą ir būtų abipusiai; Be savo biurų išplėtimo Azijoje, Taivane investuoti eurų, lietuviškoje lazerinėje technologijoje – 3,5 mln.

„Neabejoju, kad mūsų darbas su šia perspektyvia rinka dar labiau suaktyvės atidarius Lietuvos prekybos biurą Taipėjuje“, – sakė Armonaitė. Jis pasakė esamoje situacijoje.

Tiekimo grandinės saugumo kūrimas

Įvykiai, vykę Ukrainoje, pasibaigus Armonaitei, paskatino lietuvius eskaluoti. Per tris dienas lietuviams pavyko padėti Ukrainos piliečiams įsigyti karinį droną. Tai nebuvo vyriausybės parama. Piliečiai buvo užjaučiantys ukrainiečius.

Benzinga domėjosi, ar konfliktas Ukrainoje neverčia Lietuvą į slenkstį. Trumpai tariant, Armonaitė sakė, kad šalis siekia apsaugoti savo tiekimo grandines ir tai mažai gali padidinti infliaciją per globalizaciją.

„Turime netgi sumažinti savo priklausomybę nuo tokių, kaip Švedija, tikros draugės ir puikios energijos partnerės“, – sakė Armonaito. „Investuojame 1,5 milijardo eurų, kad padidintume savo elektros gamybą.

Taip pat žiūrėkite: Forex prekyba Lietuvoje

Nuotrauka: CC BY-NC-ND © ALDE Party per „Flickr Creative Commons“.