Nors Lietuvos metinį augimą lėmė ir žemesnė palyginimo bazė, palyginti su praėjusiais metais, jos ekonomika kas ketvirtį taip pat augo 0,8 proc., o tai taip pat labai geras rodiklis, – sakė ekonomistas.

Jis teigė, kad, palyginti su Estija, Lietuvos ekonomika daug labiau pasitiki tiek namų ūkiais, tiek pramone.

„Be to, infliacija artima nuliui /…/ Darbo užmokesčio augimas yra stiprus, o tai reiškia, kad perkamosios galios gerėjimas Lietuvoje buvo daug stipresnis nei Estijoje, o tai atsispindėjo ir mažmeninės prekybos augime. Lietuvoje naujausias Mažmeninės prekybos sektoriaus augimo rodiklis buvo apie 4 proc.

Estijos ekonomiką ir toliau veikia pagrindinių eksporto partnerių Suomijos, Švedijos ir Vokietijos silpnumas. Lietuvos paslaugų eksportas pastaraisiais metais stipriai augo“, – sakė Mertsina.

„Estijos paslaugų eksportas taip pat daug geresnis nei prekių eksportas, tačiau Lietuvoje pastebimas stiprus paslaugų eksporto augimas, kurį daugiausia lėmė finansinės paslaugos ir įvairios IRT paslaugos“, – sakė jis.

Daugiau valstybės investicijų Lietuvoje

Lietuva taip pat yra stipresnėje pozicijoje nei Estija statybų sektoriuje, kuriam padeda valstybės investicijos, sakė Mertsina.

„Lietuvoje valdžios investicijos, ypač į infrastruktūrą, pernai, tiesa, dabartinėmis kainomis, išaugo 38 proc.. Estijoje valstybės investicijos pernai taip pat didėjo, tačiau lėčiau nei Lietuvoje”, – sakė jis.

Palyginti su Lietuva, Estijos ekonomikos augimą stabdo ir privataus sektoriaus skolinimosi įtaka ekonomikos rezultatams. „Palyginus namų ūkių ir įmonių skolų naštą, ypač bankų paskolas kaip BVP dalį, Estijoje skolos našta yra didesnė nei Lietuvoje, tai galioja ir namų ūkiams, ir įmonėms ,” jis pasakė. „Tai turės šiek tiek stipresnį neigiamą poveikį ekonomikai.

Kiti sektoriai, prisidėję prie Lietuvos ekonomikos augimo, yra finansinės technologijos, inovacijos (pvz., lazeriai ir puslaidininkiai) bei medienos pramonė. Taip pat buvo daug investuota į gynybos pramonę.

Tuo tarpu darbo užmokesčio augimas ir nedarbo lygis Estijoje ir Lietuvoje yra tame pačiame lygyje.

„Lyginant darbo rinką ir atlyginimus, skirtumas tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos sparčiai auga visose trijose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Lietuvoje auga šiek tiek sparčiau nei Estijoje, tačiau skirtumas nėra labai didelis darbo rinka yra lanksti“, – sakė Mertsina daugiau ar mažiau visose trijose Baltijos šalyse, Estijoje nedarbas yra gal procentiniu punktu didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Tačiau nepaisant šių rodiklių, šeimų nesaugumas Estijoje išlieka labai žemas: žmonės labiau nei jų kaimynai pietuose bijo didelio nedarbo ir prastėjančių finansinių sąlygų; Jis pridūrė, kad mokesčių didinimas taip pat turi įtakos nesaugumo didinimui.

„Vyriausybei taip pat gali tekti atsižvelgti į daugiau įmonių ir namų ūkių, taip pat į jų pasitikėjimą savo pranešimais apie mokesčių didinimą ir viešuosius finansus“, – sakė Mertsina.

—

Sekite ERR naujienas Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!