Nepalas ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 2005 m. vasarį. Nepalas savo ambasadą Kopenhagoje (Danija) paskyrė kaip nereziduojančią atstovybę Lietuvoje, o Lietuvos ambasada Naujajame Delyje atstovauja Lietuvai Nepale. Tarp dviejų šalių buvo tik minimalūs kontaktai ir mainai. Prekybos, turizmo ir investicijų santykiai tarp dviejų šalių yra labai žemo lygio. Paštas pasivijo Diana mikvesian, Lietuvos ambasadorė Indijoje, neseniai viešėjusi Nepale, kurioje aptarė Lietuvos pažangias technologijas ir jų transformaciją į pažangią ekonomiką, taip pat dvišalius ekonominius, prekybos ir turizmo santykius tarp dviejų mažų valstybių. Ištraukos:

Papasakokite apie dvišalius Nepalo ir Lietuvos ekonominius ir prekybinius santykius?

Esame dvi mažos šalys, toli viena nuo kitos. Tačiau kai kuri prekyba vyksta abiem kryptimis. Pavyzdžiui, į Nepalą dideliais kiekiais eksportavome medicininės medvilnės. Arbatą ir prieskonius pirkdavome iš Nepalo. Tačiau prekybos apimtys nėra labai didelės. Manau, kad didžiausi mainai, kuriuos iš tikrųjų turime, yra prekyba paslaugomis. Šiuo metu yra keletas įmonių, teikiančių prekybos paslaugas, kurios neatsispindi tradiciniame prekybos balanse. Mūsų (Lietuvos) ekonomika nedidelė, bet labai inovatyvi ir skaitmeninė. Mano šalis nuėjo ilgą kelią per daugiau nei 30 pokyčių metų. Kai išsivadavome iš Sovietų Sąjungos, buvome chaose. Mūsų ekonomika visiškai žlugo, o žmonės buvo labai neturtingi. Tačiau dabar mes perėjome į pažangią ekonomiką. Esame laikomi dideles pajamas gaunančia šalimi. Taigi manau, kad mes nuėjome labai ilgą kelią. Ir aš matau, kad Nepalas juda ta pačia kryptimi. Nepalas prasidėjo kiek vėliau, o šalis tapo daug didesnė – gyventojų skaičius dešimt kartų didesnis nei Lietuvos. Taigi iššūkių, žinoma, yra daugiau. Manau, kad švietimas yra didžiulis iššūkis. Kol atlikome šią pertvarką, tęsiame skaitmeninę transformaciją ir daugelį modernizavimo būdų. Čia galime padėti patarimais ir patarimais, nes tai padarėme patys ir žinome, kaip tai veikia. Esu susitikęs su daugybe ministrų, siekdamas išsiaiškinti, kur Lietuvos žinias ir patirtį galima geriausiai pritaikyti Nepalo kontekste. Taigi tai yra naujas skyrius, kurį noriu atidaryti.

Susipažinau su ryšių, informacijos ir technologijų ministre Rekha Sharma. Ar galite pasidalinti aptartais klausimais?

Kadangi Lietuva pasaulyje pagal kibernetinį saugumą užima šeštąją vietą, būtent šioje srityje mūsų patirtis ir žinios gali būti itin pritaikomos, nes Nepalas priėmė kibernetinio saugumo strategiją ir gaires bei inicijavo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro steigimą. Turime daug įmonių, kurios dirba šioje srityje ir teikia paslaugas daugeliui kitų įmonių. Pavyzdžiui, Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą Butane ir Nacionalinę už kibernetinį saugumą atsakingą instituciją Bangladeše suprojektavo Lietuvos įmonė. Taigi manome, kad tai gerai veikia šiame kontekste. Mielai padėsime Nepalui kibernetinio saugumo srityje. Galime pakviesti ekspertų grupę, kuri patars ir patars Nepale.

Eksportas ir importas tarp Nepalo ir Lietuvos sumažėjo. Ką reikėtų daryti, kad būtų skatinama dvišalė prekyba tarp dviejų mažų šalių siekiant abipusės naudos?

Prekybos apimtys didėja, mažėja ir kasmet svyruoja, kaip ir daugelyje kitų šalių. Covid laikotarpiu eksportavome vakcinoms skirtus farmacinius agentus, prekyba išaugo. Tačiau vėliau jis atsisakė, nes nebuvo poreikio. Taigi tai, ką mes dabar bandome sukurti, yra aukštųjų technologijų bendradarbiavimas, reiškiantis keitimąsi technologijomis ir paslaugomis. Tai vienas iš sektorių, kuriuo ateityje gali keistis Nepalas ir Lietuva. Mes niekada nematuosime savo santykių tradicinėje prekyboje, nes atstumas tarp dviejų šalių yra didelis. Taip pat šiais laikais daugelis gamintojų, kurie anksčiau eksportavo, persikėlė į kitus regionus ir gamina kitoje šalyje, keisdami eksporto šaltinį, tačiau prekė išlieka lietuviška. Tačiau, žinoma, turime dirbti ir patikrinti, kaip mūsų IRT sektoriai veikia kartu. Dažniausiai tai privačios įmonės. Bet, kaip sakiau, kaip labai maža, bet labai dinamiška vyriausybė, turime ir tarpvyriausybinių pasiūlymų bei sprendimų. Todėl ir susirenku ministerijoje ir stengiuosi įžvelgti poreikius. Turime itin galingą lazerių pramonę. Per dešimtmečius sukūrėme labai geras lazerines jungtis. iPhone ekranai karpomi lietuviškais lazeriais, nes šias lazerinio pjovimo technologijas tiekiame iPhone gamintojams – 10 procentų pasaulio mokslinių lazerių atkeliauja iš Lietuvos. Mūsų biometrinius duomenis, kurie yra botų ekosistemos dalis, naudoja įmonės visame pasaulyje ir Pietų Azijoje, kad padėtų patikrinti skaitmeninę tapatybę, pvz., esančias rinkėjų sąrašuose ar kituose įrašuose. Indijoje Aadhaar sistemoje naudojama nedidelė dalis lietuviškų technologijų. Taigi, mes visada atliksime specialisto vaidmenį, bet kai to reikia, mes tikrai galime tai padaryti.

Nepalą aplanko keli turistai iš Lietuvos. Kuo Nepalas gali pritraukti turistus iš Lietuvos?

Seniai du kartus lankiausi Nepale kaip turistas, manau, kad visi mano draugai yra buvę Nepale. Esame labai maža šalis ir visada būsime maža, jei lyginsime ją su daug didesne šalimi. Tačiau norint pritraukti turistus, reikia šiek tiek daugiau reklamuotis, nes manau, kad Nepalas turi puikių dalykų pasiūlyti už priimtiną kainą, o tai taip pat labai svarbu. Šiais laikais matau, kad beveik kiekvienas lietuvis gali sau leisti kelionę į Nepalą. Nepalo ambasada ir kelionių agentūros taip pat gali pateikti daugiau skelbimų. Man, kaip Nepalo draugui, labai malonu pasakyti ir paliudyti kiekvienam klausiančiam, kad tai puiki šalis, kurią verta aplankyti. Nesvarbu, ar tai kultūrinis ir religinis turizmas, kalnų žygiai, SPA ar sveikatingumas, manau, kad Nepalas turi viską. Jį lengva pasiekti, nes ryšys tikrai geras. Lengva likti ir mėgautis, nes šalis nėra brangi ir prieinama.

Kokių rūšių produktų reikia Nepale ir Lietuvoje?

Manau, kad iš Lietuvos atsiras elektroniniai įrenginiai, skaitmeniniai įrenginiai, kurie dabar reikalingi kasdieniuose gamybos procesuose. Pavyzdžiui, telekomunikacijų srityje bet kuri gamybos linija, kurioje yra kelios transporto priemonės ar įranga, turi stebėti, kaip jos visos veikia. Ir čia Lietuva vėl tampa lydere. Mes turime 30 procentų Indijos telekomunikacijų įrangos rinkos. Taigi lietuvių įmonė sėkmingai dirba Indijoje. IT programos arba IT pagrįsti aparatūros sprendimai bus ten, kur mes tobulėjame. Manau, kad daugelis tradicinių eksporto prekių iš Nepalo taip pat gali būti įdomios, nes mūsų mąstymas ir supratimas apie madą ir interjero dekorą yra gana panašus. Pavyzdžiui, mes esame medinė kultūra. Taigi mums jaukių namų idėja yra mediena ir tekstilė, gaminama Nepale, kuris turi puikią rinką Lietuvoje. Tačiau ateityje, manau, kad atsiradus technologijoms, atsiras ekologinės žemės ūkio produktų paklausa, nes gyventojai suvoks sveikatos ir tvarumo reikalavimus, o ne tik reikalavimus, bet ir jų naudojimą savo reikmėms. Taigi čia viskas, kas yra ekologiška ir tvari, įgauna trauką, ir tai yra tikrai didelė vertybė. Tai ne paprastos bulvės ar pomidorai, o gaminami iš ekologiškai užaugintų produktų.

Tad kaip Nepalas ir Lietuva gali dirbti kartu siekdami abipusės naudos?

Esame čia norėdami sužinoti apie pokyčius Nepale, ateities poreikius ir sritis, kuriose mums sekasi. Taip pat esame čia norėdami pasikeisti nuomonėmis pasauliniu mastu rūpimais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, kuri labai paveikė Nepalą ir Lietuvą. Nė viena iš mūsų šalių nėra didžiausia teršėja. Taip pat esame nedidelis taršos šaltinis, o tai yra daug mažesnė nei mūsų įsipareigojimai realiai. Todėl labai svarbu, kaip mažos šalys gali susiburti, kad pasaulis būtų prieš tolimesnį visuotinį atšilimą.

Be to, taip pat užtikrinu Nepalo vyriausybę, kad esame labai dėkingi už principinę Nepalo poziciją Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu. Šalia, už 500 kilometrų nuo mano namų, vyksta karas. Nepalas ne kartą Jungtinėse Tautose balsavo už agresijos atsisakymą. Taigi manau, kad mes taip pat esame labai dėkingi ir dėkingi. Taip pat turime šį unikalų ryšį, kurį norėjau papasakoti, tai maža, maža, keista kalba, kuri mūsų šalies kaimuose išliko kaip labai sena ir sanskritui labai artima kalba.

Kadangi lietuvių kalba laikoma artimiausia gyva kalba, ji yra sanskrito kalba. Šį bendradarbiavimą čia pradėjome su akademinėmis institucijomis, o Raghunathas Adhikari iš Tribhuvan universiteto praėjusiais metais apgynė disertaciją kalbinio panašumo klausimu. Jis yra pirmasis doktorantas Azijoje, kuris iš tikrųjų tai padarė. Tad džiaugiamės, kad turime šį ryšį ir kad jis tapo Lietuvos draugu. Per jį žinome, kas vyksta universitete. Tribhuvano universitetas jau yra sudaręs susitarimo memorandumą su Vilniaus universitetu, seniausiu ir svarbiausiu mūsų universitetu. Taigi akademinis bendradarbiavimas taip pat labai svarbus, nes yra žmonių, kurie taip pat dirba su technologijomis ir žiniomis, o tai galiausiai lemia komercinį bendradarbiavimą.