Lietuvos mokslininkai tiria žiedinės ekonomikos modelius mažose atvirose ekonomikose

Daugiau nei pusė ES šalių yra mažos atviros ekonomikos, o sklandus žiedinis perėjimas visoje ES labai priklauso ir nuo šių šalių. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos mokslininkų, šiandieninėje sparčiai kintančioje ekonominėje aplinkoje jų vaidmuo formuojant pasaulinės prekybos modelius ir apyvartumo problemas nusipelno ypatingo dėmesio.

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos (CE) galėtų būti atsakas į daugelį problemų, kylančių dėl vyraujančio linijinės ekonomikos modelio, kuriam būdingas intensyvus gamtos išteklių naudojimas ir susidarančių atliekų kiekis. Tačiau tęstinis mokymas yra iš esmės sudėtinga, sisteminė ir daugialypė sąvoka, o tęstinio mokymo principų ir praktikos integravimas įvairiose šalyse ir pramonės šakose skiriasi.

„Apskrito verslo modelių tema sulaukia daug dėmesio tiek praktikoje, tiek akademinėje literatūroje su kuriomis susiduria gamybos įmonės. Kodėl žiediniai verslo modeliai įsisavinami lėtai? KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas.

D’Agilini yra vienas iš neseniai paskelbto tyrimo autorių Žiediniai verslo modeliai gamybos pramonėje.

Ji mano, kad perėjimas prie cirkuliarumo turi būti grindžiamas verslo modelio transformacija, nes žiedinio verslo patvirtinimas yra ne vienas pardavimas, o produkto gyvavimo ciklas, suderintas su sėkmingu daugelio veikėjų bendradarbiavimu tarp verslo partnerių ir vartotojų, vyriausybės ir pilietinės visuomenės.

Mažesnis gali būti protingesnis

Leidyklos Springer-Cham išleistoje knygoje autoriai nagrinėja CE modelio įgyvendinimą mažose atvirose Europos ekonomikose. Be teorinės įvairių šaltinių duomenų apžvalgos, tyrime pateikiamos praktinės įžvalgos, tiriant tekstilės, baldų ir plastiko pramonės atvejus Lietuvoje.

„Nors ankstesniuose žiedinės ekonomikos tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama didelėms ekonomikoms, tokioms kaip JAV, Kinija, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, vis labiau pripažįstama, kad mažos, atviros ekonomikos turi unikalių prisitaikymo savybių, kurios gali paskatinti jų žiedinę veiklą. “, – sako Giustina Bagnionini, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslo darbuotoja Lietuvoje: „Atėjo laikas pripažinti mažų atvirų ekonomikų svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje, nes jos parodo, kaip mažesnės ekonomikos gali būti protingesnės. .

READ  Lietuva tikisi uždrausti „nepatikimus“ telefonus, bijodama Kinijos cenzūros, „Telecom News“, „ET Telecom“

Ji įsitikinusi, kad ekonomikos dydis nėra vienintelis našumą ir augimą lemiantis veiksnys. Anot jos, nors mažos atviros ekonomikos turi ribotą įtaką pasauliniam gamybos lygiui ir kainoms, dėl lankstumo ir sprendimų priėmimo greičio jos naudojasi mažu dydžiu, kad maksimaliai išnaudotų joms suteikiamas galimybes.

Akivaizdu, kad yra tiesioginis ryšys tarp ekonominių skirtumų tarp skirtingų mažų atvirų ekonomikų ES ir žiedinės ekonomikos praktikos įgyvendinimo. Giustina Pannionini pateikia pavyzdžių, kad ekonomiškai stipresnės VVĮ linkusios demonstruoti daugiau ekologiškų inovacijų ir didesnį išteklių našumą, o silpnesnės teikia pirmenybę socialinių sąlygų darbuotojams gerinimui. Be to, VVĮ, užimančios vadovaujančias pareigas pramonės šakose, yra linkusios vykdyti daugiau žiedinės veiklos. Tai rodo, kad pramonės lyderystė vaidina svarbų vaidmenį skatinant žiedinę praktiką. „Be to, mažos, atviros ekonomikos su pirmaujančiais pramonės centrais labiau linkusios įgyvendinti žiedinės ekonomikos veiklą apskritai.

Veiksniai, skatinantys pereiti prie cirkuliarumo, skiriasi

Pasak D’Agilini, pereinant prie žiedinių verslo modelių, skirtingų pramonės šakų įmonėms iškyla prieštaringi prieštaravimai.

„Linijinis verslo modelis patvirtinamas, kai parduodamas tam tikras prekių ir paslaugų lygis, tačiau praktiškai patvirtinti žiedinį verslo modelį yra sudėtingiau aplinkosaugos efektyvumo, bet iš esmės nekeičia vyraujančio verslo modelio principų“, – aiškina profesorius D’Agilini.

Yra daug veiksnių, galinčių turėti įtakos gamybinės organizacijos perėjimui prie žiedinio verslo modelio. Dar svarbiau, kad kartais tas pats veiksnys gali būti motyvatorius ir kliūtis, priklausomai nuo pramonės, institucinės aplinkos ir aplinkos vertybių. Pavyzdžiui, kai kurios gamybos įmonės tiesiog laikosi galiojančių teisės aktų ir nusprendžia nieko nedaryti arba daryti tik minimumą, kai teisės aktai yra dviprasmiški. Tačiau kitos įmonės imasi atsakingesnio vaidmens ir dalyvauja kuriant naujas taisykles, standartus ir praktiką ateičiai, siekdamos užtikrinti žiedinius sprendimus.

READ  Chick-fil-A adds a spicy grilled chicken sandwich to menus across the country

Be to, pasaulinių prekių ženklų ir įmonių spaudimas laikomas svarbesniu nei vyriausybės reguliavimas. Taip yra dėl to, kad daugelis Lietuvos gamintojų veikia kaip subrangovai ir savo vertės grandinėse turi laikytis aukšto lygio aplinkosaugos standartų.

Viktorija Varanioti, KTU mokslininkė ir knygos bendraautorė, tarp veiksnių, skatinančių pertvarkyti tradicinę tiekimo grandinę, išvardija vartotojų spaudimą, institucinius reglamentus ir atskirų įmonių pastangas tapti ekologiškesnėmis ar tvaresnėmis.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėjų komandos atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 139 gamybos įmonės Lietuvoje, atskleidė, kad jos daugiausia dėmesio skiria efektyviam medžiagų ir energijos išteklių naudojimui, orientuojantis į cirkuliaciją. Tačiau motyvuojantys veiksniai priklauso nuo pramonės pobūdžio.

„Biologiniu ciklu veikiančios įmonės (pvz., maisto įmonės) orientuojasi į technologinių sprendimų teikimą, tačiau Lietuvoje didžioji dalis gamybos įmonių remiasi techniniu ciklu (pvz., baldų, plastikų, tekstilės gaminių). Pasaulinis vertės grandinių tinklas, todėl pagrindiniam motyvuojančiam veiksniui keisti savo žiedinį požiūrį įtakoja pramonės lyderių keliami reikalavimai“, – sako Varanioti.

Duomenys rodo, kad atvirkštinė logistika ar žalieji viešieji pirkimai nėra aktualūs motyvuojantys veiksniai, skatinantys Lietuvos gamybos įmones savo veikloje priimti labiau apykaitinius sprendimus. Varanioti mano, kad tai gali būti dėl per didelės biurokratinės naštos.

Žiedinio verslo modeliai dažnai priklauso nuo pramonės šakos ir priklauso nuo konteksto

Knygoje „Circular Business Models in the Manufacturing Industry“ CE praktika analizuojama trijuose skirtinguose pramonės sektoriuose – tekstilės, baldų ir plastiko – vienoje mažoje atviroje ekonomikoje, Lietuvoje. Pasak vienos iš bendraautorių, KTU Darnios ekonomikos tyrimų grupės profesorės dr. Jurgitta Pronikini, tai, kokį žiedinio verslo modelį įmonė taiko, priklauso nuo pramonės specifikos.

Lietuvos tekstilės gamintojai dažniausiai yra į eksportą orientuoti subrangovai ir daugiausia dėmesio skiria aplinkosaugos efektyvumui optimizuodami energiją ir medžiagas bei švaresnę gamybą diegdami technologines naujoves.

READ  Garsiausias Vilniaus kalėjimas pertvarkomas į daugiafunkcį centrą

„Žiedinės ekonomikos požiūriu Lietuvos tekstilės gamintojams vis dar trūksta ekologinio dizaino sprendimų ir naujų verslo modelių, orientuotų į gaminių gyvavimo ciklo ilginimą“, – sako dr. Pronicini.

Baldų pramonė Lietuvoje techniškai labai pažengusi, vis didesnis dėmesys skiriamas skaitmenizacijai. Lietuvos baldų ūkyje įtvirtinti verslo modeliai yra orientuoti į aplinkosaugos efektyvumą per geresnes žaliavas ir švaresnius gamybos procesus. Nors ekologinio dizaino sprendimai populiarėja tarp baldų gamintojų, vis dar reikia dėmesio į žmogų orientuoto dizaino, gaminių saugos ir tvarių medžiagų klausimams. Mokslininkės teigimu, didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria šios pramonės šakos perėjimas prie perdirbimo, yra kilpos uždarymas, nes baldų gamintojai parduoda stambiems baldų pardavėjams ir neprisideda prie atvirkštinių vertės grandinių.

Tačiau, KTU mokslininkų tyrimų duomenimis, Lietuvos plastiko pramonė yra aukštųjų technologijų, turinti pakankamai inovacijų, kad būtų galima įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Plastikų sektorius pakankamai bendradarbiauja su kitomis pramonės šakomis, naudodamas sudėtingą atvirkštinę logistiką, nukreiptą į uždarą kilpą, nors parduoda savo produktus kitiems gamintojams ar mažmenininkams.

Išmokti daugiau apie Skaitmeninės transformacijos tyrimai Kauno technologijos universitete, Lietuva.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *