Baltijos šalių ekonomikos artimiausiais metais vystysis nevienodai – nors Lietuva šiuo metu demonstruoja sparčiausią augimą, ilgainiui lyderės vaidmenį gali perimti Latvija, o Estijos atsigavimas išlieka lėtesnis. Tokias įžvalgas pateikia Luminor Bank parengta 2026–2027 m. Baltijos šalių ekonomikos apžvalga.
Ekonomikos augimo prognozės Baltijos regione
Remiantis pavasario prognozėmis, 2026 m. Lietuvos ekonomika turėtų augti 3,6 proc., Latvijos – 2,5 proc., o Estijos – apie 2 proc. Tačiau jau 2027 m. situacija gali keistis: Latvijos augimas prognozuojamas 3,2 proc., Estijos – 3 proc., o Lietuvos – sulėtės iki 2,4 proc.
Pasak Lenno Uuskula, artimiausiais metais Baltijos šalių ekonomikos taps vis labiau diferencijuotos.
„Lietuva šiuo metu auga sparčiausiai, tačiau kartu susiduria su didžiausia ekonomikos perkaitimo rizika. Latvija įgauna pagreitį dėl investicijų, o Estija atsigauna lėčiau“, – teigia ekonomistas.
Kas lemia augimą šiandien
Šiais metais visose trijose šalyse augimą daugiausia skatina:
- didėjantis vidaus vartojimas
- palankesnė fiskalinė politika
- gerėjančios eksporto galimybės, ypač Skandinavijos rinkose
Tačiau išlieka ir reikšmingos rizikos:
- energijos kainų svyravimai
- geopolitinė įtampa (ypač paaštrėjusi pavasarį)
- nestabili išorinė ekonominė aplinka
Ilgalaikėje perspektyvoje, pasak eksperto, Baltijos šalių sėkmė priklausys nuo investicijų į aukštąsias technologijas, inovatyvią gamybą ir gebėjimo pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Lietuva: spartus augimas su perkaitimo rizika
Didžiausi kontrastai šiuo metu matomi Lietuvoje. Nors šalis išlieka sparčiausiai auganti regione, jos ekonomikos plėtra tampa mažiau tvari.
Augimą stipriai skatina:
- Europos Sąjungos fondų lėšos
- investicijos į gynybos infrastruktūrą
- papildomos lėšos iš antros pakopos pensijų sistemos
Vis dėlto būtent pastarasis veiksnys, pasak analitikų, gali sukelti „pakilimo ir nuosmukio“ ciklą.
„Tai reiškia, kad dabartinė Lietuvos lyderystė gali tapti ir pažeidžiamiausia jos vieta“, – pažymi Lenno Uuskula.
Latvija: augimo lyderė ateityje
Prognozuojama, kad 2027 m. Latvija taps sparčiausiai augančia Baltijos šalimi. Jos ekonomikos plėtrą skatins:
- didėjančios investicijos
- atsigaunanti pramonė
- stiprėjantis verslo paslaugų sektorius
- eksporto augimas
Svarbus Latvijos pranašumas – neišnaudotos antros pakopos pensijų sistemos lėšos, kurios prisideda prie ilgalaikio finansinio stabilumo.
Estija: lėtesnis, bet tvaresnis atsigavimas
Estijos ekonomika šiuo metu atsigauna lėčiau nei kaimyninių šalių. Tam įtakos turi:
- didėjantys mokesčiai
- silpnas vartotojų pasitikėjimas
- sudėtinga padėtis pagrindinėse eksporto rinkose – Suomijoje ir Švedijoje
- stagnuojantis nekilnojamojo turto ir statybų sektorius
Vis dėlto prognozuojama, kad situacija palaipsniui gerės. Mokesčių politikos korekcijos, atsigaunančios eksporto rinkos ir didesnis dėmesys produktyvumui gali suteikti naują impulsą ekonomikai.
Tikimasi, kad iki 2028 m. Estija gali tapti sparčiausiai augančia Baltijos šalimi – prognozuojamas 3 proc. augimas. Latvijoje augimas turėtų siekti 2,8 proc., o Lietuvoje – sumažėti iki 1,2 proc.
Infliacija išlieka iššūkiu
Nepaisant mažėjančio infliacijos spaudimo, kainų augimas Baltijos šalyse vis dar viršija euro zonos vidurkį.
2026 m. prognozuojama infliacija:
- Lietuvoje – apie 5 proc.
- Latvijoje – 3,7 proc.
- Estijoje – 3 proc.
Vidaus paklausa išlieka svarbi ekonomikos varomoji jėga, tačiau kartu didina kainų spaudimą, ypač Lietuvoje.
Ekonomikos augimas – kokia jo kaina?
Pasak Lenno Uuskula, svarbiausias klausimas regionui – ne tik augimo tempas, bet ir jo kaina.
- Lietuva susiduria su perkaitimo rizika
- Latvija demonstruoja labiau subalansuotą augimą
- Estija juda lėčiau, bet tvariau
Papildomą neapibrėžtumą kelia ir geopolitinė situacija, ypač konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kuris gali dar labiau padidinti infliaciją.
Pastarieji metai parodė, kad krizės gali kilti netikėtai ir persidengti viena su kita. Todėl mažoms atviroms ekonomikoms, tokioms kaip Baltijos šalys, ypač svarbus tampa lankstumas ir gebėjimas greitai reaguoti į pokyčius.
Išvada
Nors Lietuva šiuo metu išlieka ekonomikos augimo lydere Baltijos regione, jos pozicija nėra garantuota ilgam. Latvija stiprina savo potencialą, o Estija, nepaisant lėtesnio starto, gali tapti ateities lydere. Regiono ekonomikos trajektorija vis labiau priklausys nuo gebėjimo valdyti rizikas, investuoti į inovacijas ir išlaikyti finansinį stabilumą.
“Organizatorius. Rašytojas. Blogio kavos vėpla. Bendras maisto evangelistas. Visą gyvenimą alaus gerbėjas. Verslininkas.”
