Per tris dešimtmečius, kai išmokome pritaikyti kapitalizmą nepriklausomoje šalyje, sukūrėme daug naujų pramonės šakų. Po Blogio imperijos žlugimo klestėjo ir muzikos kompanijos, o kai kurios jų natūraliai tapo didelėmis korporacijomis ar net verslo imperijomis. Jei reikėtų supaprastinti, tai šis tekstas apie vieną iš Lietuvos popmuzikos karalių: Alvydą Tautkų, grupės „Rondo“ ir „Pop centras“ įkūrėją, industrijoje besisukantį nuo 1976 m.

Muziejaus verta kolekcija

Su pašnekovu susitinkame jo kabinete, „mažojoje Laisvės gatvėje“, kitaip tariant, Laisvės gatvės dalyje tarp Vytauto gatvės ir Trakų gatvės. Biuras įsikūręs buvusiame Julijos Yčienės (Jono Šliūpo dukters) ir garsaus advokato Martyno Yčo dvare, šalia buvusios Sovietų Rusijos ambasados. Namas yra vienas iš išlikusių autentiškų medinių pastatų Naujamiestyje, kuriame prieš šimtmetį buvo itin paklausus nekilnojamasis turtas.

Na, viduje yra daugiau istorijų. Tiesą sakant, jei Alvidas Tautkus nebūtų buvęs muzikos verslininku, galbūt būtų tapęs gabiu istoriku ar archyvaru, nes kolekcijos dydis ir nepriekaištinga tvarka stebina net visko mačiusius.

Matau istorines garsiausių Lietuvos muzikantų nuotraukas, aktyvių ir nelabai, akimirkas iš garsių užsienio menininkų pasirodymų ir jų pageidavimus, leidinių kopijas, nuolat kaupiu daugybę laikraščių iškarpų ir t.t. Pavydžiu – jei tik būčiau taip sukataloguoti visi svarbūs mano gyvenimo įvykiai.

Muzikiniai genai

Istorija visiems gerai žinoma: Alvydas Tautkus yra vienos seniausių veikiančių Lietuvos muzikos grupių „Rondo“ įkūrėjas ir didžiąja dalimi atsakingas už jos sėkmę. Nors su dabartine grupės sudėtimi jis nebeturi nieko bendra ir apie tai plačiai nuskambėjo spauda, ​​būtų apgailėtina nepaminėti Lietuvos popmuzikos lyderio šaknų.

„Mūsų niekas neįkvėpė, išskyrus vaikinus iš Hiperbolės (garsi roko grupė, red.). Aš gyvenau Raseiniuose, buvau dvidešimtmetis ir norėjau surengti jų koncertą gimtajame mieste reikia sukurti, aš tai padariau“, – sako kaunietis su broliu įkūrėme grupę, o po to viskas vyko labai greitai ir tęsiasi.

Alvido ir Gintauto Tautkų šeimoje muzika perduodama iš kartos į kartą, tad jaunuolių pasirinktas karjeros kelias nieko nenustebino. Vienas žinomiausių šios giminės atstovų – Kauno J. Gruodžio konservatorijos Medinių pučiamųjų instrumentų katedros dirigentas, pedagogas, orkestro vadovas, pirmojo Lietuvoje pučiamųjų orkestro „Politechnika“ įkūrėjas Česlovas Šidlauskas.

Visi iš Maskvos

„Kažkaip darydavome verslą, bet viskas būdavo prižiūrima. Kartais viename mieste surengdavome 7 koncertus. Ir Hiperbolę, ir mus prižiūrėdavo, o tai buvo labai įtartina primena A. Tautkus.

Aprūpinti reikiamą įrangą ir tais laikais nebuvo lengva. Tačiau sustabarėjusioje Sovietų Sąjungoje dar buvo modernių vakarietiškų įrankių. Pašnekovės teigimu, pasigirdo kalbų, kad partijos valdininkų vaikai mainais už galimybę naudotis gamtos ištekliais įsivežtų muzikinę aparatūrą. Jis buvo organizuojamas dideliu mastu su pilnomis plūdėmis.

„Tikros parduotuvės nebuvo, bet susirasdavai muzikantus, atneši jiems lietuviškos degtinės ir užkandžių, kelias dienas linksminosi, o paskui tau duodavo prieiti saugoma kokiame nors sandėlyje Maskvoje. Kai buvau įpratęs dirbti „Naudojant vietoje pagamintą technologiją, ta vakarietiška technika buvo stebuklas, tikra kokybė“.

Pašnekovas neprisimena stiprios cenzūros, persekiojimo ar kai kurių tekstų pašalinimo, nors buvo bandoma kalbėti apie laisvę „Balis Seriobas, kuris rašė mums dainų tekstus, vartojo ezopinę kalbą Šventoji Žemė , o lietuvybė visada buvo svarbi.

„Beje, aš gimiau name, kuriame dabar yra lenta, bylojanti, kad A. Ramanauskas-Vanagas čia priglaudė, o mano tėvai taip pat buvo mokytojai, tad nors ir nežinau Tikslus ryšys nebėra, buvo keletas konvergencijos taškų Tai yra šioje srityje.

Perėjimai

1991 m. Alvydas Tautkus paliko teatrą ir baigė aktoriaus karjerą. Jis yra teigęs, kad ir tais laikais, kai koncertavo, buvo daugiau gabus vadybininkas ir aranžuotojas nei kūrėjas, todėl tai buvo natūralus jo muzikinės karjeros posūkis. Tais metais buvo įkurtas garsusis popmuzikos centras.

„Šią datą laikome savo veiklos pradžia, tačiau pirmosios idėjos kilo gerokai anksčiau. Prieš kelerius metus įkūrėme Kauno liaudies muzikos klubą, kuris suvienijo bendraminčius Norisi suburti žmones, kurie turi bendrų pomėgių. į Kauną.

„Bilietai tuo metu buvo kelis kartus brangesni nei įprastai. Visi galvojome, kad tokių bilietų nenusipirks, tačiau kai buvo paskelbtas išpardavimas Studentų aikštėje, prie kasų nusidriekė dvi paras „Turėjome net samdyti ginkluotą sargybą, kad gautume pinigų“, – sunkius laikus prisimena pašnekovas.

Kaip ir visuomenė, Lietuvos muzika patyrė didžiulę transformaciją. Prieš mus atsivėrė svetimos įtakos. Blogio imperijos gyvavimo laikais žymiausi personažai buvo Hiperpolis, Rondu, Studija, Faraonai. Bet net mano karta – nors gimiau vėliau nei Bobas Cintras – žino, kas atsitiko po 1990-ųjų: Durdana Potkutty, Dinamika, sidabraliežuviai Expressas, amžinai mylėtojas Mercy Dance ir daugybė kitų.

Verslo plėtra

Kaunas tampa naujos muzikinės bangos lopšiu, nes Šlagerio muzika virsta popsu. Šalia „Pūko“ ir „MEGA Records“ pašnekovas šiame vietinės muzikos istorijos epizode užima bene svarbiausią vietą.

„Kažkada mūsų veikla apėmė mažiausiai dviejų radijo programų kūrimą, laikraštį, albumų leidimus, festivalius, naktinį klubą, garso įrašų studiją ir dvi vaizdo įrašų studijas. Ir galbūt dar kažko, ko dabar neprisimenu. Apimame įvairiausius dalykus ir galėjome dirbti įvairiose srityse. Tautkus tęsia.

Su nauja muzikos banga atsirado visiškai naujas būdas ją vartoti: muzikiniai vaizdo įrašai. Televizijos aukso amžiuje per LTV „Piramidę“, o vėliau per „PopTV“ buvo transliuojami įvairių atlikėjų vaizdo įrašai, kurie išpopuliarėjo „Tele3“.

„Kūrybinių agentūrų ar vaizdo įrašų gamybos agentūrų dar nebuvo, viską darėme patys. Po S. Dariaus ir S. turėjome klubą ir vaizdo kambarį. Girėnas. Daugelis mūsų remiamų atlikėjų muzikinių klipų buvo nufilmuoti ten; „Visi jie pagaminti panašiu stiliumi“, – pasakojo pašnekovė.

Televizijos transliacijos tuo metu garantavo sėkmę, o norinčių vaizdo įrašų buvo daug, tad teko ieškoti originalesnių sprendimų. Dideliuose sunkvežimiuose išsinuomojęs dideles studijas nuotoliniam televizijos transliavimui, A. Tautkus surengė specialius vaizdo filmavimo seansus.

„Darėme savaitės diagramas, medžiagos poreikis buvo didelis, o vaizdo įrašai ne viską užpildė, todėl dažnai rengdavome flash koncertus, ypač filmavimui įvairiuose klubuose ar salėse, pavyzdžiui, Kauno garnizono karininkų ramovėje, centre. Gerstučio kultūros centre, Jurbarko kultūros centre ir kitose vietose.

paleisti

Nuo pirmųjų garso įrašų formatų atsiradimo daugiau nei prieš 100 metų iki interneto atsiradimo leidyba buvo muzikos industrijos pagrindas ir pagrindinis jos pajamų šaltinis. Kelios kopijos leido kūrybinį produktą paversti lengvai ir efektyviai platinamu produktu.

„Nesakysiu, kiek įrašų išleidome, skaičiai labai dideli. Bet daugumą turime skaitmeniniu būdu. Taip pat turėjome įrašų studiją K. Donelaičio gatvėje, prie jau minėtos Studentų aikštės, kur gaminome, įrašėme ir visą garso inžineriją atlikome patys“, – prisimena leidėjas.

To meto simbolis, kurį ypač mėgstu, yra kasetė, kuri vis dar yra vienas pigiausių garso formatų, šiuo metu mėgaujasi mini renesansu nišiniuose žanruose, o 90-ųjų vaikams buvo pagrindinis muzikos šaltinis. ir lengva klausytis, ir lengva įrašyti.

„Stipriausiomis dienomis plokštelių leidyba buvo pagrindinė mūsų įmonės veikla. Pirmasis hitas rinkoje buvo net ne internetas, o pigių piratinių rusiškų įrašų invazija. Prasta kokybė buvo parduodama vos už kelis litai dempingo kainą, o pardavimas sustojo.

Skaitmeniniame archyve galima rasti daugybę „Pop centro“ įrašų. Vėliau organizacija pakeitė pavadinimą į bankomatų kompanija, kurios tinklalapyje yra šimtai valandų garso įrašų, beveik visų svarbiausių koncertų vaizdo įrašų, pilna muzikinių klipų kolekcija.

išspausti

Beveik du dešimtmečius trukęs „Pop centro“ klestėjimas įvairiuose interviu įvardijamas tiesiog kaip „era“. Šių kūrybos namų komandą sudaro žinomi vardai.

„Ramnas Zilnis, kuris dabar yra garsiausias šalies muzikos žurnalistas, pas mus dirbo dar visai jaunas – vėliau toks pat populiarus – „Vienu ar kitu metu, daugiau įžymybių nei pramogų pasaulyje, o tikslų darbuotojų skaičių būtų sunku prisiminti“, – prisimena prodiuseris.

Lengviau rasti žinomiausius Pop centro ir Pop Art atlikėjus, kuriuos gerai prisimenu iš vaikystės, pavyzdžiui: 16 Hz, Soniclove, Ligitas Kernagis, Sekmadienis, Mink Taką, Aitra, Kvint’M, Stiprus Smūgis, SKAMP, Tikroji išdykėlė , Julija, Pavarija ir kt.

Nors tuo metu buvau mažas vaikas, šventes prisimenu aiškiau. Daugiau nei dešimtmetį vykęs pop menas tuo metu buvo vienas didžiausių renginių Kaune. Sėdėdamas ant tėčio pečių pamačiau daug vietinių ir net užsienio estrados žvaigždžių: viename renginyje dalyvavo iki 30 atlikėjų.

Laikai keičiasi

Pop Centro eros priešakyje tikrai baigėsi, šis prekės ženklas išblėso, tačiau pagrindinė organizacijos dalis vis dar veikia ir niekada nepasitraukė iš rinkos. Kaip sako A. Pats Tautkus, dabar dažnai darbo būna daugiau nei tada.

„Fizinių įrašų išleidimą pakeitė internetas, didžiuosius leidinius pakeitė individualios namų studijos ir savarankiška kūryba, tačiau šiomis dienomis vyksta daug koncertų , ir tai net ne mūsų rekordas.

Visiems kauniečiams žinomi įvykiai neįsivaizduojami be Tautkaus ilgametės patirties. Tai tradicinė Naujųjų metų sutikimo šventė Kauno sporto halėje, vasaros renginių ciklas Šv.Gertrūdos bažnyčioje, dažni koncertai Kauno filharmonijos orkestre ir daug daugiau.

Veikla neapsiriboja vien Kaunu. Įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose – nuo ​​Žemaitijos iki Dzūkijos – nuolat vyksta daugybė koncertų su žymiais vyresnės kartos muzikantais. Tikriausiai nebuvo salės, kurioje Alvydas Tautkus ko nors neorganizuotų nuo 1976-ųjų, o sustoti neketina.