Panašu, kad Volodymyro Zelenskio kalba Kongrese trečiadienį kai kuriuos Respublikonų partijos narius nuliūdino. Keturi delegatai po jo kalbos atsisakė ploti, du iš jų – Mattas Gatesas ir Lauren Bobert – buvo matomi sėdintys, o ne persmelkę savo mobiliuosius telefonus.

Boebertas, atstovaujantis Kolorado trečiajam rajonui, vėliau ją paleido Atsakymas Zelenskio adresu Twitter. Nors jis teigė, kad „aišku“, kad ukrainiečiai kenčia, o „karas buvo mirtinas ir baisus“, Bobertas norėjo „audituoti“ anksčiau Ukrainai gautus 50 mlrd. Floridos kongresmenas Mattas Gatesas žengė toliau: „Milijardų mokesčių mokėtojų dolerių nukraujavimas į Ukrainą, kol mūsų šalis išgyvena krizę, yra Amerikos prarastos apibrėžimas“ – žaisdamas su Woodrow Wilsono „Amerika pirmiausia“ doktrina, kurią pasirinko Donaldas Trumpas. Kongreso narė Marjorie Taylor Green anksčiau šią savaitę pavadino Zelenskį „šešėliniu prezidentu“, o Ukrainą – „51-ąja valstybe“, o Thomas Massey pavadino jį „Ukrainos lobistu“.

JAV davė Ukrainai daug pinigų ir ginklų, kad ji išlaikytų karą. Tačiau unikali Amerikos galia įkvėpti pasitikėjimą yra svarbesnė. Tai pasirodė labai svarbu daugeliui jaunų demokratijų. Užuot visada laikomos piktavališka imperialistine galia, daugelis šalių daug skolingos Amerikos paramai.

Paimkime, pavyzdžiui, Baltijos šalis. Pirmojo JAV prezidento vizito į jų žemę datos išlieka šventos. Kai Latvija atgavo nepriklausomybę, ji sulaukė didelio atgarsio vizitų antplūdžio. Tačiau nieko, palyginti su Billo Clintono vizitu 1994 m. liepos 6 d. Su tam tikra kova ir daug pasirengimo paskutinę minutę Rygoje nusileido trys „Boeing 747“, o visi trys Baltijos šalių prezidentai pasveikino Clinton.

Tai buvo drąsus apsilankymas. Sovietų kariuomenė tuo metu buvo Latvijoje – paskutinė kariuomenė buvo išvesta tik po mėnesio rugpjūčio mėnesį. Tačiau tai taip pat žymi lūžio tašką šalims, siekiančioms suverenios demokratijos – Jungtinės Valstijos nebijo kurti panašiai mąstančių sąjungininkų tinklo.

Septynios Europos valstybės įstojo į NATO – vadovaujant George’ui W. Bushui – JAV laikėsi savo žodžio. 2002 metais minia lietuvių susirinko į Vilniaus Rotušę išgirsti JAV prezidento žodžių. Bushas patikinęs lietuvius, kad „ilga baimės, netikrumo ir izoliacijos naktis baigėsi“, jis pažymėjo saugumo pažadą: „Kiekvienas, kuris pasirenka Lietuvą priešu, tapo JAV priešu“.

Prezidentas George’as W. Bushas kalba mitinge Vilniuje, 2002 m. lapkričio 23 d. (Getty Images)

Amerika nebijo kurti bendraminčių sąjungininkų tinklo

Busho žodžiai daugeliui lietuvių šiandien tokie pat svarbūs, kaip ir 2002-aisiais. Vilniaus meras 2018 metais įvardijo Bushą Lietuvos sostinės garbės piliečiu ir savo žodžius iškabino atminimo lentoje rotušėje.

Amerikiečiai turėtų pripažinti savo įtaką ir neleisti jai praslysti. kaip paminėta Viduje stebėtojasPagrindinis Kalėdų numerio straipsnis „Demokratinis pasaulis vienijasi Rusijos agresijos akivaizdoje“ kai kuriems buvo netikėtas. Vladimiro Putino dekadentiškų Vakarų samprata buvo sugriauta.

Tai nebūtų įvykę be Amerikos vadovybės. Idėja „pirmiausia Amerika“ būtų patikusi Rusijai. Valdant Donaldui Trumpui, jie mato griūvančią supervalstybę, prarandančią vertybes, kurias kadaise norėjo propaguoti ir populiarinti.

Respublikonai – ir demokratai – neklysta klausdami, kaip išleidžiami mokesčių mokėtojų doleriai. Tačiau Kongreso nariai, sėdintys prilipę prie savo telefonų arba atsisakę dalyvauti istorinėje karo nuniokotos šalies prezidento kalboje, yra tokia Amerika, apie kurią V. Putinas svajoja.