Imigracijos departamento duomenimis, jau trejus metus iš eilės Lietuvoje fiksuojama teigiama migracija – lietuviams vis dažniau ryžtantis grįžti į tėvynę, o ne ją palikti. Tai pradeda pajusti ir Lietuvos įmonių personalo skyriai – vis daugiau sulaukia buvusių imigrantų CV. Darbo rinkos ekspertų teigimu, šiuo metu yra itin palankios sąlygos piliečiams grįžti į tėvynę, be to, užsienyje vyresnio amžiaus kandidatai dažnai turi įvairesnių žinių, patirties ir įgūdžių, todėl įmonėse tokie darbuotojai yra laukiami ir vertinami.

Išnuomojamas vieno kambario butas San Franciske – 2 tūkstantis dolerių

Prie teigiamos praėjusių metų imigracijos statistikos prisidėjo ir Kaune elektronikos gamintojo „Ketron“ pardavimų projektų vadove dirbanti Laura Caraletti.

Laura daugiau nei dvidešimt metų praleido „svajonių šalyje“ – JAV. Persikėlusi į JAV, Laura San Francisko universitete įgijo tarptautinio verslo ir vadybos bakalauro studijas. Beje, ant Lauros koledžo diplomo yra tuometinio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio parašas.

Nors svajonių šalyje vadinamoje Jungtinėse Amerikos Valstijose ji gyveno daugiau nei dvidešimt metų, tai nesutrukdė Laurai vos per mėnesį pasukti likimo 180 laipsnių kampu: nusipirko lėktuvo bilietą pirmyn ir atgal, atsisveikino. Tada jos darbdaviai, draugai ir ji visam laikui grįžo į tėvynę – Lietuvą.

„Grįžti į Lietuvą daug lengviau nei išvykti į kitą šalį, kurioje visada būsi užsienietis: kad ir kaip gerai moki vietinę kalbą, visada būsi paklausta, iš kur esi. Supratau, kad namai yra ten, kur šeima yra, ir to labai pasiilgau – ypač pirmaisiais metais, per Kalėdas.Pamenu, paskambinau tėvams ir mačiau, kaip visa šeima švenčia prie stalo, o aš sėdėjau viena Amerikoje. Man buvo labai liūdna, aš verkė.Šis ilgesys neišblėso per visą dvidešimtąjį gyvenimą JAV“, – pasakoja Laura.

Nors mintis apie sugrįžimą Laurą nuolat skatino namų ilgesys, tačiau šeimos, draugų ir artimųjų šilumos trūkumas nebuvo vienintelė tokio sprendimo priežastis. Pakeisti San Francisko dangoraižius Lietuvos miškais ją paskatino ir supratimas, kad didesnis atlyginimas ne visada atspindi gyvenimo kokybę.

„Vieno kambario buto nuoma San Franciske per mėnesį kainuoja apie 2000 USD. Todėl jie turi daug uždirbti JAV doleriais, todėl santykinai didesnis atlyginimas iš tikrųjų nėra toks didelis. Tuo pat metu Lietuva pasikeitė aikštelė, ir tapo nepalyginamai gražesnė, ir tikrai yra Kiekviena galimybė užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas. Atlyginimas irgi tinkamas: net minties nekyla, kad kažko „negaliu sau leisti“ – gali sau leisti keliauti ir ką nors gražaus nusipirkti“, – šypsosi L. Karaliūtė.

Beje, vieno didžiausių duomenų analizės portalų „Numbeo“ duomenimis, gyvenimo kokybės indeksas Lietuvoje siekia 15 proc. Virš San Francisko: Lietuvoje gyventi saugiau, pigiau ir švariau.

Lietuva pagal atlyginimus jau pasivijo Pietų Europos šalis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai prieš penkerius metus atliko tyrimą, kurio metu buvo nagrinėjamos pagrindinės lietuvių migracijos priežastys. Tyrimas patvirtino prielaidas, kad lietuviai už keliones į užsienį dažniausiai moka dėl ekonominių priežasčių.

Tačiau per pastaruosius penkerius metus Lietuvos darbo rinkoje įvyko keli svarbūs pokyčiai: minimali mėnesinė alga išaugo dvigubai, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis padidėjo maždaug 500 eurų, o kai kuriuose sektoriuose įvyko dar didesni atlyginimų šuoliai. . Jie registruojami tam tikrų sričių specialistams, pavyzdžiui, dirbantiems elektronikos inžinerijos ar IT įmonėse.

Šią tendenciją pastebi ir Darbo rinkos ekspertas, Užimtumo aljanso partneris Andrius Francas. Anot jo, kai kurių specialistų atlyginimų skirtumai Lietuvoje ir Vakaruose nebėra tokie ryškūs, todėl tęsti profesinio gyvenimo užsienyje nebėra. Be to, A. Franco teigimu, pastaraisiais metais Lietuva pagal atlyginimus jau pasivijo Pietų Europos šalis.

„Kalbant apie darbuotojus, jų darbo užmokesčio skirtumai vis dar yra labai dideli. Pavyzdžiui, Skandinavijoje ar JK atlyginimas kartais yra 2-3 kartus didesnis, palyginti su tuo, ką jie uždirba Lietuvoje. Tačiau atlyginimų skirtumas inžinerijos specialistams Ir informacinių technologijų ir kitose srityse, šis procentas nebėra didelis, kalbame tik apie 20-30 proc.. Jau pradėjome vytis Pietų Europą, o kai kuriuose regionuose atlyginimus susilyginome Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, “ – pabrėžia A. Francas.

Anot jo, šiuo metu yra labai palankios sąlygos piliečiams grįžti į Lietuvą: užsienyje vyresnio amžiaus kandidatai turi gausesnį žinių, patirties ir įgūdžių bagažą, todėl tokie darbuotojai mūsų įmonėse laukiami ir vertinami.

„Darbdavio akimis, grįžęs lietuvis turi begalę privalumų: jam nereikia mokytis kalbos ar kultūros. Jis atsineša įvairiausių žinių ir patirties dirbant tarptautinėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Be to, A. Vrancas apie darbuotojų, kurie grįžo iš imigracijos, vertę sakė: „Užsienyje gyvenantis asmuo puikiai kalba toje šalyje vartojama kalba, o tai taip pat didelis privalumas“.

Adaptacijos laikotarpis truko pusę metų

„Buvo juokinga pasakyti, kad vis dar tikrai svajoju apie San Franciską – tikrai sapnuoju, bet kartais tokie košmarai“, – juokavo Laura, nesigailėjusi JAV iškeitusi į ramų gyvenimą šalia savo šeimos. Gražu ir karjera čia įsikūrusioje skandinaviškoje įmonėje.

Išvykti iš šalies, kurioje praleidai beveik pusę savo gyvenimo, yra didžiulis iššūkis. Mūsų pašnekovui prireikė pusės metų, kad tai įveiktų. Tačiau prisitaikymo laikotarpiu Laura sulaukė stipraus šeimos ir draugų palaikymo, o motyvaciją kurti gyvenimą Lietuvoje įkvėpė naujas darbo pasiūlymas.

Laura, įsidarbinusi elektronikos gamintojui „Kitron“, sako, kad elektronikos pasaulis jai buvo svetimas, bet labai įdomus, todėl buvo pasiruošusi mokytis. Pasistengusi ir pagilinusi žinias, Laura šiandien dirba mėgstamą ir vertinamą darbą, bet dabar jau Lietuvoje.

„Kadangi dirbame su daug užsieniečių, darbas Lietuvoje man šiek tiek primena San Franciską. Bendraujame su įvairių tautybių žmonėmis: norvegais, vokiečiais, kinais ir amerikiečiais, todėl šioje įmonėje galiu puikiai pritaikyti JAV įgytus įgūdžius. … Be to, mane labai šiltai priėmė nuostabūs čia dirbantys žmonės.Smagu dirbti, nes kolektyvas labai draugiškas: visi pasiruošę atsakyti, padėti ir kartais pasijuokti iš mano pusiau angliškos, pusiau lietuviškos išsireiškimų“, – sako L. Karaliūtė.

Netgi Norvegijos fiordai neprilygsta Lietuvos lygumoms

Pratęsti karjerą Lietuvoje, net ir grįžus iš ilgalaikės imigracijos, tikrai įmanoma. Tai savo pasakojime įrodo ne tik Laura, bet ir jos kolega, Automatikos grupės prezidentas Dalius Leonavičius. Penkerius metus Norvegijoje praleidęs vyras patvirtina, kad užsienyje gautos pajamos buvo kiek didesnės, kaip ir pragyvenimo išlaidos.

„Skirtumas yra, bet jis nėra toks didelis ir nepatogus, kad galėtum sakyti, kad Lietuvoje uždirbi labai mažai, o ten penkis kartus daugiau.. Apskritai gyvenimo komfortas Lietuvoje yra didesnis, nes gyveni savo namuose. Jūsų šalis, jūsų ribose.

Taip mąsto naivus jaunuolis, kai jis įsivaizduoja, kad kas kita vieta bus geriau. Keliauji, matai pasaulį ir matai, kad pati Lietuva turi tikrai geras gyvenimo sąlygas. „Tiesą sakant, net ir su šeima Lietuvoje matėme daugiau galimybių nei Norvegijoje: ten reikia dešimt kartų daugiau įrodyti savo vertę“, – sako dr. Leonavičius, prisimindamas imigranto gyvenimą.

Pasak inžinieriaus profesiją pasirinkusio Daliaus, jam buvo svarbu, kad darbo vieta atitiktų vertingus poreikius.

„Kadangi dirbau su skandinavais ir mačiau jų darbo kultūrą, labai norėjau grįžęs į Lietuvą dirbti panašiomis sąlygomis. Sąmoningai ieškojau norvegiško kapitalo įmonės, kurioje galėčiau dirbti inžinerinius darbus. Čia ir yra kūrybinė inžinerinė aplinka. galima.“ Darbas man: Dabar einu dirbti kaip hobis“, – sako daktaras Leonavičius.