Nuo pirmosios Europos Sąjungos (ES) Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos iki dabartinės 9-osios Europos horizonto programos KTU pagal sėkmingą finansavimą užima pirmą vietą tarp visų dalyvaujančių Lietuvos institucijų. Iš viso pritraukta 33,2 mln. eurų finansavimo.

Tokią žinią šių metų pradžioje Kaune vykusiame Lietuvos mokslo tarybos organizuotame renginyje pabrėžė Europos Komisijos (EK) atstovai.

Kauno technologijos universitetas (KTU) šį finansavimą konkurso būdu skyrė 160 projektų nuo pirmosios ES bendrosios programos iki dabartinės Europos horizonto programos. Lietuvos dalyviai dalyvauja ES finansuojamuose tyrimuose iš Europos Sąjungos 4-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos.

AI sprendimai tvariam gyvenimui ir darbui

Pasak KTU Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų centro vadovės Vilmos Karoblienės, Europos Komisijos atstovai atskleidė duomenis, analizuojančius visų Lietuvos dalyvių patirtį.

„Dalyvavimas šioje programoje suteikia puikias galimybes universitetų ar kitų institucijų mokslininkams kurti ir įgyvendinti projektų idėjas. Tai puiki galimybė vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą su geriausiais partneriais visoje Europoje ir didinti ne tik atitinkamos institucijos konkurencingumą. , bet visą šalį“, – sako Karoblinekas.

Pasak jo, vieni įspūdingiausių pavyzdžių, neabejotinai turėsiančių didelę įtaką ne tik universitetams ir miestui, bet ir šaliai, yra pirmieji du Lietuvos laimėti projektai ir sub „Platus dalyvavimas ir sklaida“. – Europos horizonto „Excellence“ programa. KTU dalyvauja abiejuose projektuose – vienas kaip koordinatorius, kitas – kaip partneris. Projektas „AI tvaraus gyvenimo ir darbo kompetencijos centras“ (SustAinLivWork), koordinuoja KTU, veiks nuo 2023 metų rugsėjo iki 2029 metų rugpjūčio mėnesio.

„Šis projektas atliks pagrindinį vaidmenį kuriant ir taikant dirbtiniu intelektu pagrįstus mokslo ir inovacijų sprendimus pramonėje, energetikoje, sveikatos priežiūros ar transporto srityse. Taip pat prisidės prie darnaus projekto dalyvių veiklos vystymo kuriant moderniausius AI sprendimus ir atliepiant visuomenės poreikius mokslo produktams. Projektas sukurs verslo ir viešojo sektoriaus sinergiją, taps pavyzdžiu Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų kultūros plėtrai. Centras siekia plėtoti ir skatinti tarpdisciplininius, etinius ir ilgalaikius dirbtinio intelekto srities tyrimus, svarstant jų pritaikymą pramonės, energetikos, sveikatos ir transporto srityse“, – sako KTU Mokslinių tyrimų ir inovacijų vadovas. Projektų centras.

Projektas vykdomas kartu su kitais Lietuvos universitetais (Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu ir Vilniaus Kedimino technologijos universitetu) bei tarptautiniais partneriais – Tamperės universitetu (Suomija) ir Hamburgo technologijos universitetu (Vokietija).

29 Europos horizonto projektams skirta 13 mln

Pasak Karoblienės, dar vienas išskirtinis pasiekimas – KTU dalyvavimas viename pirmųjų Europos inovacijų tarybos EIC Pathfinder Challenge programos projektų Lietuvoje „DNR mikrofabrikas autonominiam archyvavimui (DNA Microfactory for Autonomous ArchivingDNAMIC)“. Projektas pradėtas vykdyti 2023 metų spalį ir tęsis iki 2026 metų rugsėjo.

KTU prof. K. kartu su projekto koordinatoriumi Genomica inicijavo projektą. „Bursaskas Ultrasound Company“ įgyvendinamu projektu siekiama sukurti unikalų duomenų apie DNR struktūras archyvavimo sprendimą mažos galios pagrindu. vartojimo.

Pasak Karoblienės, tai yra keletas KTU darbo projektų pagal Europos horizonto programą pavyzdžių. Informacija apie sėkmingus projektus nuolat keičiasi, nes universiteto mokslininkai ir mokslininkai aktyviai teikia paraiškas.

„Šiandien universitetui jau suteiktas finansavimas 29 projektams, dėl kurių finansavimo sutartys yra pasirašytos arba netrukus bus pasirašytos. Bendra šių projektų finansavimo vertė – 13 milijonų eurų“, – sako Karoblinekas.

Fondas bus naudojamas įvairiems projektams, susijusiems su skaitmeninimu, klimato, energetikos, mobilumo, kultūros, sveikatos, bioekonomikos ar kitais sektoriais, t. y. mokslo ir inovacijų veikla.

KTU turi tarptautiniu mastu konkurencingą mokslinių tyrimų patirtį ir infrastruktūrą

„Dalyvavimas tarptautinių projektų veikloje reikšmingai prisideda prie internacionalizacijos plėtros, kuri yra vienas iš strateginių universiteto tikslų. Ankstesniuose projektuose sukauptos patirties ir pažangios infrastruktūros universitete dėka mokslininkai yra pasirengę sėkmingai įgyvendinti naujausius tyrimus. ir inovacinė veikla, kuri prisideda prie bendros mokslo pažangos“, – sako Karoplinenas.

Anot jo, ankstesnių projektų sėkmė įrodė, kad KTU yra konkurencingas tarptautinių projektų veiklos dalyvis, kuria inovatyvius sprendimus, paremtus moksliniais tyrimais ir inovacijomis, prisideda ne tik prie švietimo pažangos, bet ir sprendžiant visuomenei svarbias problemas.

Dalyvavimas tarptautinių projektų veikloje KTU mokslininkams suteikia išskirtinę galimybę savo darbus įgyvendinti ne tik mokslinių tyrimų laboratorijose, bet ir bendradarbiaujant su įvairiais partneriais nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Karoblienės teigimu, KTU turi ambicijų stiprinti lyderio pozicijas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, ypač dalyvaujant Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“.

„Kaip koordinatorius planuojame KTU teikti kuo daugiau kokybiškų projektinių pasiūlymų ir sulaukti kuo daugiau sėkmės istorijų. Skatinti universiteto mokslininkų ir kitų dalyvių įsitraukimą į projekto veiklą, kasmetiniai apdovanojimai projektų vadovams – KTU Leopardai renginys Tai specialiai sukurtas prekės ženklas, kuris puošia diplomus ir naudojamus smeigtukus, kasmet įteikiamas geriausiems universiteto projektų vadovams“, – sako Karoblinekas.

Europos Komisija Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas Europa“ skiria beveik 95,5 mlrd.

Išmokti daugiau apie MTEP Kauno technologijos universitete, Lietuva.