Viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose nuolat kartojamas teiginys, esą Lietuvos parama Ukrainai silpnina šalies ekonomiką. Tačiau oficialūs ekonominiai rodikliai rodo kitokią situaciją. Nors Rusijos pradėtas karas sukėlė rimtų iššūkių visai Europai, ekonomistai pabrėžia, kad būtina atskirti karo pasekmes nuo Lietuvos sprendimo remti Ukrainą.
Lietuvos ekonomika išlieka auganti
Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europa susidūrė su energijos kainų šoku, infliacijos augimu ir tiekimo grandinių trikdžiais. Lietuva nebuvo išimtis – šalies gyventojai pajuto išaugusias elektros, šildymo ir maisto kainas, o verslui teko prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų.
Dar 2022 metais Lietuvos bankas pažymėjo, kad pagrindiniai ekonomikos augimą stabdantys veiksniai buvo ne pagalba Ukrainai, o karo sukeltas energetikos krizės poveikis ir sparčiai auganti infliacija.
Ekonomistų teigimu, vertinant paramos Ukrainai poveikį būtina atsižvelgti į ilgesnį laikotarpį. Pirmieji karo metai buvo išskirtiniai dėl staigaus geopolitinio sukrėtimo, todėl trumpalaikiai ekonomikos svyravimai savaime neįrodo, kad juos sukėlė būtent Lietuvos teikiama pagalba Ukrainai.
2024–2025 metų rodikliai paneigia neigiamas prognozes
Analizuojant vėlesnių metų statistiką matyti priešinga tendencija nei teigia propagandiniai naratyvai. Nors Lietuva ir toliau skyrė reikšmingą paramą Ukrainai, šalies ekonomika augo, o gyventojų pajamos didėjo.
2024 metais Lietuva Ukrainai skyrė apie 0,28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – maždaug 210 mln. eurų. Tais pačiais metais Lietuvos BVP augo 2,8 proc.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2025 metais Lietuvos karinė parama Ukrainai siekė beveik 232 mln. eurų. Didžiąją dalį šios paramos sudarė karinė technika, ginkluotė bei įranga, perduota iš Lietuvos kariuomenės sandėlių arba nupirkta Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Nepaisant šių išlaidų, ekonominiai rodikliai neparodė tiesioginio neigiamo poveikio šalies finansams ar ekonomikos augimui.
Tarptautinių institucijų vertinimai
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vertinęs Lietuvos ekonomiką, pažymėjo, kad šalis išlaikė stabilų augimą net ir pasikartojančių pasaulinių krizių sąlygomis.
2025 metais Lietuvos ekonomika augo 2,9 proc. Augimą daugiausia skatino vidaus vartojimas, didėję atlyginimai ir pensijos, augusios valdžios sektoriaus išlaidos bei palankesnės skolinimosi sąlygos.
TVF prognozuoja, kad ir 2026 metais Lietuvos ekonomikos augimas turėtų išlikti panašus – apie 2,9 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat pažymi, kad po sulėtėjimo 2022–2023 metais Lietuvos ekonomika vėl įgavo pagreitį ir artimiausiais metais turėtų išlikti auganti.
Lietuva išsiskiria tarp Europos Sąjungos valstybių
Lietuva ir toliau išlieka viena sparčiau augančių Europos Sąjungos ekonomikų. Šalyje aktyviai vystosi technologijų, finansinių paslaugų, biotechnologijų, lazerių bei logistikos sektoriai, kurie reikšmingai prisideda prie eksporto ir investicijų augimo.
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies BVP padidėjo 1,7 proc.
Tarp kitų augimą fiksavusių valstybių buvo Ispanija ir Portugalija, kurių ekonomikos augo po 0,8 proc., bei Suomija – 0,6 proc.
Kas iš tiesų paveikė ekonomiką?
Ekspertai sutaria, kad didžiausią poveikį Lietuvos ekonomikai po 2022 metų turėjo ne parama Ukrainai, o paties karo sukeltas neapibrėžtumas, energetikos kainų šokas ir infliacija.
Dalis Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, buvo itin priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių, todėl staigus rinkos pokytis paveikė tiek namų ūkius, tiek verslą. Tačiau ilgainiui ekonomika prisitaikė – stabilizavosi energijos kainos, atsigavo vartojimas ir investicijos.
Parama Ukrainai ekonomikos nesugriovė
Oficialūs duomenys nerodo pagrindo teigti, kad Lietuvos parama Ukrainai naikina šalies ekonomiką. Nors valstybė kasmet skiria šimtus milijonų eurų karinei, humanitarinei ir finansinei pagalbai, ekonominiai rodikliai išliko teigiami.
2024–2025 metais Lietuvos ekonomika augo, gyventojų pajamos didėjo, o tarptautinės institucijos šalies perspektyvas vertino palankiai. Todėl teiginiai, kad parama Ukrainai yra pagrindinė Lietuvos ekonominių problemų priežastis, nėra pagrįsti oficialia statistika ar ekonominiais vertinimais.
“Organizatorius. Rašytojas. Blogio kavos vėpla. Bendras maisto evangelistas. Visą gyvenimą alaus gerbėjas. Verslininkas.”
