Klimato kaitai stiprėjant, pasaulyje vis dažniau fiksuojamos ilgos ir intensyvios karščio bangos. Jos ne tik prisideda prie miškų gaisrų ir aplinkos problemų, bet ir kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai.
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad aukšta temperatūra ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, nes gali sukelti staigų ankstyvų mirčių skaičiaus augimą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad karščio poveikis gali būti ilgalaikis – pasikartojančios karščio bangos gali spartinti biologinį žmogaus senėjimą.
Karštis keičia organizmo biologinį laikrodį
Tyrimai rodo, kad stiprios ir ilgai trunkančios karščio bangos gali paspartinti organizmo biologinį senėjimą net iki kelių mėnesių. Didžiausią poveikį dažniau patiria miestų gyventojai ir žmonės, turintys didesnį kūno masės indeksą.
Mokslininkai aiškina, kad aukšta temperatūra sukelia įvairius vidinius organizmo sutrikimus. Kūnas turi daugiau pastangų skirti normaliai temperatūrai palaikyti, todėl didėja ląstelių apkrova, sutrinka medžiagų apykaita ir silpnėja organizmo atsparumas.
„Pasaulinei temperatūrai kylant, karščio bangos tampa dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės, todėl didėja jų poveikis žmonių sveikatai“, – teigė tyrėjų komanda. Pasak mokslininkų, karščio poveikis ypač svarbus visuomenėse, kuriose daugėja vyresnio amžiaus žmonių.
Tyrimai atskleidė ilgalaikį fiziologinį poveikį
Mokslininkai iš Kinijos išanalizavo daugiau kaip 2 300 suaugusių žmonių sveikatos duomenis. Tyrimo dalyvių biologinis amžius buvo vertinamas skirtingais laikotarpiais, o mokslininkai papildomai analizavo meteorologinius duomenis, siekdami nustatyti patirtų karščio bangų skaičių.
Karščio banga buvo apibrėžiama kaip ne trumpesnis nei keturias dienas trunkantis laikotarpis, kai temperatūra viršija įprastas aukščiausias konkretaus miesto ribas.
Analizė parodė, kad kiekviena papildoma karščio banga gali paspartinti biologinį senėjimą maždaug iki pusės metų. Žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose karščiai buvo intensyvesni, senėjo greičiau nei tie, kurie susidūrė su švelnesnėmis temperatūros sąlygomis.
Karštis trikdo medžiagų apykaitą
Mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis karščio poveikis gali keisti organizmo medžiagų apykaitą. Aukšta temperatūra siejama su didesniu cholesterolio kiekiu ir aukštesniu glikuoto hemoglobino (HbA1c) rodikliu, kuris parodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje.
Šie pokyčiai yra svarbūs, nes riebalų ir gliukozės apykaitos kontrolė yra būtina sveikam ląstelių bei organų funkcionavimui, ypač senstant.
Tyrimai su vyresnėmis pelėmis taip pat parodė, kad karštis gali paveikti genus, susijusius su lipidų apykaita ir atsparumu insulinui. Mokslininkų teigimu, ekstremali temperatūra gali skatinti oksidacinį stresą, mitochondrijų veiklos sutrikimus ir apsunkinti ląstelių baltymų gamybos procesus.
Dėl šių pokyčių organizmo gebėjimas atsistatyti ilgainiui silpnėja, todėl pasikartojančios karščio bangos tampa papildomu veiksniu, spartinančiu biologinį senėjimą.
Ilgalaikės karščio pasekmės sveikatai gali būti dar didesnės
Panašias išvadas pateikė ir didesnis tyrimas, atliktas Taivane. Mokslininkai stebėjo apie 25 tūkst. žmonių sveikatos būklę ir analizavo ryšį tarp patirtų karščių bei biologinio amžiaus pokyčių.
Tyrėjai nustatė, kad žmonėms, kurie per dvejus metus patyrė keturiomis dienomis daugiau karščio, biologinis amžius padidėjo maždaug devyniomis dienomis. Didžiausias poveikis pastebėtas fizinį darbą dirbantiems žmonėms, kurie dažnai ilgai būna lauke – jų biologinis amžius galėjo padidėti net daugiau nei mėnesiu.
Mokslininkai pabrėžia, kad šie pokyčiai buvo vertinami tik per kelerių metų laikotarpį. Jei karščio bangų poveikis kaupiasi dešimtmečius, ilgalaikės pasekmės sveikatai gali būti gerokai didesnės.
Būtinos priemonės apsaugoti pažeidžiamiausius gyventojus
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad klimato modeliai prognozuoja tolesnį vidutinės pasaulinės temperatūros augimą, todėl karščio bangų poveikis visuomenės sveikatai ateityje gali dar labiau stiprėti.
Didžiausią riziką patiria žmonės, kurie neturi pakankamos apsaugos nuo karščio – lauko darbuotojai, kaimo vietovių gyventojai ir asmenys, neturintys galimybės naudotis vėsinimo sistemomis.
Mokslininkų teigimu, kovojant su klimato kaitos poveikiu reikės ne tik gerinti apsaugą nuo ekstremalių temperatūrų, bet ir iš naujo įvertinti sveiko senėjimo sampratą besikeičiančio klimato sąlygomis.

