Skaitmenizacija vis sparčiau keičia kasdienį žmonių gyvenimą, o kartu keičiasi ir būdai, kuriais įrodome savo tapatybę. Nuo paprastų slaptažodžių pereita prie elektroninio parašo bei išmaniųjų identifikavimo priemonių, o dabar Europa ruošiasi dar vienam reikšmingam pokyčiui – skaitmeninės tapatybės piniginėms. Tuo pačiu dirbtinio intelekto ir autonominių sistemų pažanga kelia naujų klausimų apie tai, kaip bus suvokiama žmogaus tapatybė virtualioje erdvėje.

Kas yra skaitmeninė tapatybė?

Plačiąja prasme vieno visuotinai priimto tapatybės apibrėžimo nėra. Pasak bendrovės „Signicat“ skaitmeninės tapatybės ir reguliavimo viceprezidento Jono Ølneso, visuomenės kontekste žmogaus tapatybė apima viską, kas su juo siejama.

Anot eksperto, žmonės dažnai tapatybę painioja su savo savęs suvokimu, tačiau tai nėra tas pats. Svarbiausia yra tai, kaip asmenį mato aplinkiniai ir visuomenė.

„Tai, kaip jūs save suvokiate, yra sąmoningumas – tai, kuo tikite esantis. Tačiau tapatybė pirmiausia susijusi su tuo, kaip jus vertina ir atpažįsta kiti“, – aiškina J. Ølnesas.

Istoriškai žmogaus tapatybė buvo glaudžiai susijusi su vietine bendruomene ir kultūra, tačiau skaitmeniniame pasaulyje šios ribos nyksta. Žmonės priklauso tarptautinėms bendruomenėms, o jų skaitmeninis pėdsakas tampa vis svarbesnis.

Pasak eksperto, kiekvienas jau turi savotišką „skaitmeninį dvynį“ – virtualioje erdvėje esančią informaciją apie save. Tai gali būti oficialūs duomenys, vieši įrašai, socialinių tinklų turinys, kitų žmonių paskelbta informacija ar net gandai. Visa tai kartu formuoja skaitmeninę žmogaus tapatybės dalį.

Išmanieji įrenginiai tampa pagrindiniu tiltu

Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka išmanieji telefonai, laikrodžiai ir kompiuteriai. Jie tampa jungtimi tarp fizinio žmogaus ir jo skaitmeninės tapatybės.

Tačiau J. Ølnesas atkreipia dėmesį, kad būtent ši informacija yra daugelio didžiųjų technologijų bendrovių verslo modelio pagrindas.

„Skaitmeniniame pasaulyje dažnai sakoma: jei už paslaugą nemokate, tikėtina, kad produktu tampate jūs patys“, – pažymi jis.

Tapatybės patvirtinimas pereina į naują etapą

Nuo slaptažodžių iki skaitmeninių piniginių

Ekspertas skaitmeninės identifikacijos raidą skirsto į tris pagrindines kartas.

Pirmoji karta rėmėsi tradiciniu modeliu, kai kiekvienai paslaugai reikėjo atskiro vartotojo vardo ir slaptažodžio.

Antroji karta – dabartinis modelis, kai naudojamos mobiliosios identifikavimo priemonės, elektroninis parašas ar kitos išmanios autentifikavimo technologijos, kurios plačiai taikomos ir Lietuvoje.

Trečioji karta orientuota į patį vartotoją. Pagrindinis jos elementas – skaitmeninės tapatybės piniginė.

„Paslaugų teikėjai bendraus tiesiogiai su naudotojo skaitmenine pinigine. Žmogus galės joje saugoti ne tik identifikavimo priemonių išdavėjų informaciją, bet ir valstybinių registrų duomenis. Svarbiausia – pats naudotojas spręs, kokią informaciją konkrečiu atveju pateikti“, – teigia „Signicat“ atstovas.

Vieninga sistema visoje Europoje

Nors oficiali tapatybė ir toliau išliks susieta su konkrečia valstybe, Europos Sąjunga kuria bendrą sistemą, kuri leis skaitmeninę tapatybę naudoti visoje Bendrijoje.

Pagal numatytą modelį visos ES valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, turės pasiūlyti nacionalines skaitmeninės tapatybės pinigines savo gyventojams. Naudojimasis jomis nebus privalomas, tačiau viešasis sektorius, finansų įstaigos ir didžiosios interneto platformos privalės jas priimti.

Praktikoje tai reikštų, kad Lietuvos gyventojas galėtų naudoti savo skaitmeninę piniginę nuomodamasis automobilį Vokietijoje, atsidarydamas banko sąskaitą Prancūzijoje ar registruodamasis gydytojo konsultacijai Ispanijoje.

Be pagrindinių asmens duomenų, tokioje piniginėje galėtų būti saugomi universitetų diplomai, vairuotojo pažymėjimai, kelionės bilietai, sveikatos draudimo dokumentai ir kiti kasdien naudojami skaitmeniniai įrašai.

Dirbtinis intelektas galės veikti žmogaus vardu

Dirbtinio intelekto plėtra atveria dar sudėtingesnius klausimus. Autonominiai DI agentai gali savarankiškai rinkti informaciją, priimti sprendimus ir atlikti veiksmus pagal naudotojo nustatytas taisykles.

Pasak J. Ølneso, tai kelia atsakomybės problemą – kas atsako už agento veiksmus: programinės įrangos kūrėjas, naudotojas ar paslaugos teikėjas?

Ne mažiau svarbus tampa ir įgaliojimų patvirtinimas.

„Jeigu jūsų dirbtinio intelekto asistentas turi nupirkti batus, jis privalo įrodyti prekybos sistemai, kad turi teisę veikti jūsų vardu ir neviršija nustatyto kainos limito. Tam tikrais atvejais agentui gali reikėti patvirtinti ir dalį jūsų tapatybės duomenų. Visa ši informacija turi būti patikimai patikrinama“, – aiškina ekspertas.

Jo teigimu, kuriamos Europos skaitmeninės tapatybės piniginės ateityje galėtų tapti pagrindu ir tokių dirbtinio intelekto agentų identifikavimui.

Papildytoji visuomenė – artimiausios ateities kryptis

Kalbant apie skaitmeninę tapatybę, dažnai prisimenama ir bendrovės „Meta“ vizija kurti metavisatą. Nors ši koncepcija dar nėra tapusi kasdienybe, papildytosios ir virtualiosios realybės technologijų plėtra leidžia svarstyti scenarijus, kuriuose žmones skaitmeninėje erdvėje atstovautų jų virtualūs avatarai.

Tokiu atveju avataras turėtų gebėti patikimai įrodyti, kad atstovauja konkrečiam žmogui ir turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus jo vardu. Tos pačios taisyklės galiotų ir kitų naudotojų skaitmeniniams atstovams.

Pasak J. Ølneso, tai rodo, kad visuomenė palaipsniui juda link papildytosios kultūros ir papildytosios visuomenės modelio, kuriame žmogaus tapatybė apims tiek fizinį asmenį, tiek jo autonominius skaitmeninius atstovus.

Skaitmeninės tapatybės ateitis jau formuojasi

Nors klausimai apie dirbtinio intelekto sąmonę ar visiškai autonomiškus virtualius atstovus kol kas lieka daugiau filosofinių diskusijų objektu, viena tendencija jau aiški – skaitmeninė tapatybė sparčiai evoliucionuoja.

Europos skaitmeninės tapatybės piniginės artimiausiais metais taps svarbia skaitmeninės infrastruktūros dalimi. Kartu jos gali sudaryti pagrindą naujai tapatybės valdymo sistemai, kurioje vis svarbesnį vaidmenį atliks dirbtinio intelekto agentai ir saugus duomenų valdymas.