Augančios energijos sąnaudos ir griežtėjantys Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai skatina Lietuvos pramonės įmones ieškoti naujų būdų mažinti veiklos išlaidas. Vieni perspektyviausių sprendimų – perteklinės šilumos susigrąžinimo technologijos, pramoninės baterijos ir išmaniosios energijos valdymo sistemos. Tinkamai suderintos šios technologijos leidžia efektyviau naudoti energijos išteklius, sumažinti priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų ir užtikrinti stabilesnius gamybos procesus.

Šilumos grąžos technologijos mažina energijos nuostolius pramonėje

Pramonės įmonėse gamybos metu susidaro nemažai perteklinės šilumos, kuri dažnai tiesiog išleidžiama į aplinką. Šilumos grąžos sistemos leidžia šią energiją surinkti ir panaudoti pakartotinai – patalpoms šildyti, vandeniui ruošti ar technologiniams procesams.

Didžiausias efektyvumas pasiekiamas šilumos grąžos įrangą integravus į esamą pastato valdymo sistemą (BMS). Jeigu tokios infrastruktūros nėra, specialistai gali suprojektuoti naują valdymo sistemą, kuri automatiškai paskirstytų susigrąžintą šilumą pagal įmonės poreikius.

Investicijų rizikai mažinti sutartyse gali būti numatyti garantuojami energijos sutaupymo rodikliai. Įdiegus įrangą, faktinį efektyvumą galima įvertinti remiantis energijos apskaitos duomenimis.

„Šilumos grąžos naudą lemia ne tik atgaunamos šilumos kiekis, bet ir reali galimybė ją efektyviai panaudoti įmonės procesuose. Individualiai parinkti inžineriniai sprendimai gali atsipirkti per 2–3 metus, o gavus paramą – greičiau nei per dvejus metus. Šiuo metu, išaugus energijos kainoms, kai kurių sprendimų investicijų grąža sutrumpėja net iki vienerių metų“, – teigia UAB „Elteros projektai“ pardavimų projektų vadovas Arūnas Jankauskas.

Šilumos siurbliai padeda panaudoti žemos temperatūros energiją

Pramonėje vis dažniau naudojami modernūs šilumos siurbliai, galintys surinkti palyginti žemos temperatūros perteklinę šilumą ir pakelti jos temperatūrą iki šildymui ar gamybai tinkamo lygio.

Tačiau šiems įrenginiams reikalinga elektros energija. Todėl jų ekonominis efektyvumas priklauso ne tik nuo susigrąžinamos šilumos kiekio, bet ir nuo elektros vartojimo valdymo.

Pramoninės baterijos padeda suvaldyti elektros kainų svyravimus

Elektros kainos biržoje gali smarkiai keistis net per vieną parą. Energijai imliose gamybos įmonėse tokie svyravimai tiesiogiai veikia produkcijos savikainą.

Baterijų energijos kaupimo sistemos suteikia galimybę kaupti elektrą mažesnių kainų laikotarpiais ir naudoti ją tada, kai rinkos kainos pakyla.

A. Jankausko teigimu, tinkamai parinktos pramoninės baterijos gali atsipirkti maždaug per trejus metus. Tikslus laikotarpis priklauso nuo įmonės elektros vartojimo pobūdžio, kainų skirtumų ir sistemos eksploatavimo sąlygų.

Kaupikliai taip pat gali padėti apsaugoti gamybos procesus nuo trumpalaikių elektros tiekimo sutrikimų. Vis dėlto rezervinio maitinimo galimybės priklauso nuo konkrečios sistemos techninės konfigūracijos.

Išmanusis energijos valdymas optimizuoja įmonės sąnaudas

Kad šilumos siurbliai, baterijos ir kita energetinė įranga veiktų suderintai, naudojamos energijos valdymo sistemos (EMS).

UAB „Elteros projektai“ diegiami EMS sprendimai leidžia stebėti elektros biržos kainas, analizuoti įmonės energijos poreikį ir automatiškai valdyti kaupiklių įkrovimą bei iškrovimą.

Tokios sistemos taip pat gali sudaryti sąlygas dalyvauti elektros energetikos sistemos balansavimo paslaugų rinkoje.

Jeigu baterijų pajėgumai ir techninės charakteristikos atitinka nustatytus reikalavimus, įmonė gali teikti lankstumo ar balansavimo paslaugas ir gauti papildomų pajamų. Jų dydis priklauso nuo rinkos sąlygų, paslaugų poreikio ir sudarytų sutarčių.

Pramonės modernizavimui – valstybės ir ES finansavimo galimybės

Energetinių sistemų modernizavimas reikalauja pradinių investicijų, todėl įmonėms svarbu įvertinti ne tik technologinius sprendimus, bet ir galimus finansavimo šaltinius.

Lietuvos pramonės bendrovės gali derinti nuosavas lėšas su nacionalinėmis finansinėmis priemonėmis, ILTE lengvatinėmis paskolomis bei Europos Sąjungos fondų parama, jeigu atitinka konkrečių programų sąlygas.

Finansavimo galimybės gali būti siejamos su pramonės skaitmenizavimu, veiklos poveikio aplinkai mažinimu ir ekologinių inovacijų diegimu.

„Svarbu veikti atsakingai – konkrečių kvietimų galiojimą ir paties projekto tinkamumą paramai gauti mes nuodugniai patikriname dar prieš teikdami oficialią paraišką“, – reziumuoja UAB „Elteros projektai“ pardavimų projektų vadovas.

ES energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai skatina investicijas

Europos Sąjungos Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (EED) numato papildomas pareigas tam tikroms įmonėms, įskaitant energijos vartojimo auditus ir energijos vadybos sistemų diegimą.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva RED III taip pat formuoja platesnę pramonės energetikos pertvarkos kryptį. Tačiau konkrečios įmonių prievolės priklauso nuo taikomų teisės aktų ir jų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu.

Energetikos audito rezultatai gali tapti pagrindu investicijoms, kurios ne tik padeda vykdyti reguliavimo reikalavimus, bet ir mažina ilgalaikes veiklos sąnaudas.

Energetinis efektyvumas tampa svarbia pramonės konkurencingumo dalimi

Šilumos grąžos technologijos, energijos kaupikliai ir automatizuotos valdymo sistemos suteikia Lietuvos pramonės įmonėms galimybę efektyviau naudoti turimus išteklius.

Vis dėlto kiekvieno projekto ekonominė nauda priklauso nuo individualių gamybos procesų, energijos vartojimo ir investicijų dydžio. Todėl prieš modernizaciją svarbu atlikti išsamų energijos vartojimo vertinimą.

Tinkamai suplanuotos investicijos gali padėti įmonėms ne tik prisitaikyti prie besikeičiančių ES reikalavimų, bet ir sumažinti energijos sąskaitas, padidinti gamybos patikimumą bei sustiprinti konkurencingumą.