Dirbtinio intelekto technologijos sparčiai keičia darbo rinką ir kasdienius įpročius. Vieni ekspertai mano, kad automatizacija padės žmonėms atsikratyti rutininių užduočių ir skirti daugiau dėmesio poilsiui, šeimai ar pomėgiams. Kiti perspėja, kad technologinė pažanga nebūtinai reiškia daugiau laisvo laiko – ji gali paskatinti dar didesnį produktyvumo siekį ir nuolatinį užimtumą.
Dirbtinis intelektas gali išlaisvinti nuo rutininių darbų
Tinklalaidės „Du bitai“ kūrėjas ir vedėjas Jonas Lekevičius įsitikinęs, kad dirbtinis intelektas reikšmingai pakeis žmonių kasdienybę. Jo teigimu, pagrindinis šių technologijų tikslas yra automatizuoti kuo daugiau ekonomiškai naudingų veiklų, todėl ateityje žmonės gali turėti daugiau laiko spręsti, kam jį skirti.
„Manau, kad dirbtinis intelektas neabejotinai taps pokyčiu, kuris suteiks mums daugiau laisvo laiko. Patys galėsime nuspręsti, kaip jį panaudoti. Visa dirbtinio intelekto ambicija yra maksimaliai automatizuoti ekonomiškai naudingą veiklą. Šis procesas nesustos tol, kol didelė dalis šiandieninių darbų bus atliekama automatiškai, o žmonėms liks daugiau laiko asmeniniams poreikiams“, – teigė technologijų apžvalgininkas.
Daugės dirbtinio intelekto kuriamo turinio
Vis dėlto J. Lekevičius atkreipia dėmesį, kad kartu su didesniu laisvo laiko kiekiu gali augti ir dirbtinio intelekto kuriamo turinio vartojimas. Jo nuomone, ateityje žmonės susidurs su dar didesniu automatizuotai generuojamų vaizdų, vaizdo įrašų, muzikos bei kitų skaitmeninių produktų srautu.
Tačiau tai nereiškia, kad toks turinys visiškai užvaldys žmonių dėmesį. Pasak eksperto, jau dabar matyti ženklų, jog visuomenė ima vertinti autentiškumą ir ieško žmogaus sukurtų darbų.
Vis didesnė autentiško turinio vertė
J. Lekevičiaus teigimu, pirmoji susižavėjimo dirbtinio intelekto kūriniais banga buvo itin stipri. Generuojami vaizdai, muzika ar vaizdo įrašai sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau ilgainiui dalis vartotojų pradėjo ieškoti originalesnių ir žmogiškesnių sprendimų.
„Matėme didžiulį susidomėjimą dirbtinio intelekto kuriamais vaizdais, muzika ir vaizdo įrašais. Praėjus laikui tampa akivaizdu, kad vien technologinio efekto nepakanka. Žmonės nori matyti žmogišką prisilietimą“, – pažymėjo jis.
Anot pašnekovo, tai gali reikšti, kad ateityje vertingiausiu ištekliumi taps ne technologinis efektyvumas, o kūrybiškumas, originalumas ir autentiškos idėjos.
Didesnis produktyvumas nebūtinai reiškia daugiau poilsio
Kur kas atsargiau situaciją vertina radijo laidos „Technologijų žingsniu“ vedėjas Šarūnas Dignaitis-Kerpė. Jo manymu, nors dirbtinio intelekto įrankiai padeda greičiau atlikti užduotis, tai nebūtinai suteikia daugiau laisvalaikio.
Pasak jo, dažniausiai išaugęs efektyvumas lemia ne mažesnį darbo krūvį, o naujus lūkesčius iš darbdavių ir verslo organizacijų.
„Lengvai pastebiu tai ir savo kasdienybėje – naudodamasis dirbtinio intelekto įrankiais tampi produktyvesnis, padarai daugiau, tačiau galiausiai tą sutaupytą laiką skiri dar papildomiems darbams. Produktyvumas auga, bet esmė nepasikeičia“, – sakė Š. Dignaitis-Kerpė.
Istorija kartojasi kaip ir interneto bei kompiuterių laikais
Pašnekovas primena, kad panašūs lūkesčiai buvo keliami ir kompiuteriams bei internetui. Buvo tikimasi, kad technologijos sumažins darbo apimtis, tačiau praktikoje jos dažnai tapo priemone atlikti dar daugiau užduočių per tą patį laiką.
Anot jo, tai ypač matoma aukštos kvalifikacijos specialistų profesijose. Pavyzdžiui, programuotojai ar sistemų architektai, pasitelkę generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimus, gali atlikti daugiau darbo nei anksčiau, tačiau iš jų taip pat tikimasi geresnių rezultatų ir didesnio produktyvumo.
„Aukščiausio lygio specialistai, naudodami generatyvinius įrankius, šiandien nuveikia gerokai daugiau nei anksčiau. Tačiau tai nereiškia, kad jie daugiau ilsisi. Stipriausios įmonės tiesiog tikisi dar didesnio našumo“, – teigė jis.
Ar įmanoma sustoti?
Š. Dignaitis-Kerpė pripažįsta, kad kai kurių profesijų atstovai galbūt galės išnaudoti technologijas tam, kad iš tikrųjų sumažintų darbo krūvį ir daugiau laiko skirtų sau. Vis dėlto jis abejoja, ar tai taps vyraujančia tendencija.
Pasak jo, laisvosios rinkos logika dažnai veikia paprastai: jeigu žmogus gali atlikti daugiau, iš jo tikimasi daugiau. Todėl dirbtinio intelekto teikiama nauda nebūtinai virs papildomu poilsiu ar ilgesniu laisvalaikiu.
Ateities klausimas – ne technologijos, o pasirinkimai
Diskusijos dėl dirbtinio intelekto poveikio kasdieniam gyvenimui rodo, kad vien technologinė pažanga negarantuoja daugiau laiko sau. Nors automatizacija gali sumažinti rutininių užduočių naštą, galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip šį efektyvumą panaudos visuomenė, darbdaviai ir patys žmonės. Vieniems tai gali tapti galimybe daugiau dėmesio skirti šeimai, kultūrai ar poilsiui, o kitiems – dar vienu žingsniu į nuolat augančio produktyvumo lenktynes.
“Organizatorius. Rašytojas. Blogio kavos vėpla. Bendras maisto evangelistas. Visą gyvenimą alaus gerbėjas. Verslininkas.”
