Menopauzė daugeliui moterų siejasi su karščio bangomis, miego sutrikimais ar nuotaikų kaita. Tačiau specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį ir į mažiau aptariamą reiškinį – atminties bei dėmesio koncentracijos pokyčius. Dėl hormoninių svyravimų dalis moterų susiduria su vadinamąja „smegenų migla“, kuri gali paveikti kasdienę veiklą, darbą ir emocinę savijautą.

Bioreguliacinės medicinos gydytoja Edita Jaskelevičienė aiškina, kad šie pokyčiai dažniausiai yra natūrali menopauzės proceso dalis, tačiau yra būdų, padedančių išlaikyti gerą pažintinę funkciją ir sumažinti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui.

Kodėl perimenopauzės metu tampa sunkiau susikaupti?

Pasak specialistės, įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug 60 proc. moterų perimenopauzės laikotarpiu pastebi atminties ar koncentracijos sutrikimų.

Dažnai moterys iš pradžių šiuos simptomus sieja su stresu, dideliu darbo krūviu ar šeimos rūpesčiais. Vis dėlto pagrindinė priežastis dažnai slypi hormonų svyravimuose.

Perimenopauzė yra pereinamasis laikotarpis, kai kiaušidžių veikla tampa nepastovi. Vienais mėnesiais hormonų gaminama daugiau, kitais – mažiau. Kintant estrogeno ir progesterono kiekiui, keičiasi ne tik menstruacijų ciklas, bet ir daugelis organizmo funkcijų.

Estrogenas yra svarbus koncentracijai ir atminčiai, o progesteronas padeda nervų sistemai palaikyti emocinę pusiausvyrą. Dėl šių hormonų svyravimų gali atsirasti sunkumų susikaupti, miego problemų, dirglumo, nerimo, nuovargio ir nuotaikos svyravimų.

Dažniausi atminties pokyčiai menopauzės laikotarpiu

Kai žodis „sukasi ant liežuvio galo“

Gydytoja teigia, kad dažniausiai moterys skundžiasi trimis simptomais: sunkiau prisiminti žodžius, pamirštama, ką buvo ketinta padaryti, o ilgesnių pokalbių ar susitikimų metu tampa sudėtingiau išlaikyti dėmesį.

Taip pat gali sulėtėti informacijos apdorojimo greitis, pablogėti trumpalaikė ir darbinė atmintis. Pavyzdžiui, tampa sunkiau įsiminti telefono numerį prieš jį surenkant arba išlaikyti pokalbio mintį.

Vis dėlto moksliniai tyrimai pateikia ir optimistiškų žinių. Didelės apimties JAV tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 16 tūkst. moterų, parodė, kad mokymosi gebėjimai menopauzės pradžioje nukenčia mažiausiai, o po menopauzės dažniausiai atsistato.

Svarbu ir tai, kad kiekvienos moters patirtis yra individuali. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad dalis moterų perimenopauzės laikotarpiu gali geriau susitelkti į konkrečias užduotis nei anksčiau.

Kaip menopauzė veikia smegenis?

Vienas dažniausių klausimų, kurį specialistai išgirsta iš pacienčių, yra: „Kas vyksta mano smegenyse?“

Atsakymas susijęs su neurotransmiteriais – medžiagomis, per kurias tarpusavyje bendrauja nervinės ląstelės. Šiame procese ypač svarbūs serotoninas ir dopaminas.

Serotoninas prisideda prie geros nuotaikos ir aiškaus mąstymo, o dopaminas atsakingas už motyvaciją, dėmesio koncentraciją ir gebėjimą susitelkti į užduotis.

Estrogenas padeda šioms medžiagoms veikti efektyviai. Kai jo kiekis sumažėja arba tampa nestabilus, gali atsirasti nuotaikos svyravimai, dėmesio sutrikimai ir sunkumai priimant informaciją.

Tuo tarpu progesteronas organizme virsta medžiagomis, kurios ramina nervų sistemą, gerina miego kokybę ir mažina nerimą. Kai šio hormono sumažėja, natūralūs organizmo nusiraminimo mechanizmai silpnėja.

Todėl menopauzės metu miegas, emocinė būsena ir atmintis tampa glaudžiai susiję.

Kas yra „smegenų migla“?

Kasdienybėje jaučiami pokyčiai

„Smegenų migla“ nėra liga. Tai būsena, kai smegenys turi veikti mažiau stabilioje hormoninėje aplinkoje nei anksčiau.

Dėl estrogeno ir progesterono svyravimų organizmas susiduria su nuolatiniu hormoniniu nestabilumu, todėl toms pačioms užduotims atlikti reikia daugiau energijos ir pastangų.

Šią būseną dar labiau sustiprina prastas miegas, padidėjęs jautrumas stresui ir emocinis nuovargis.

Kasdienybėje tai pasireiškia ne tik užmaršumu. Įprastos užduotys, kurios anksčiau buvo atliekamos automatiškai, gali pareikalauti daugiau susikaupimo ir sąmoningų pastangų. Įdomu tai, kad „smegenų migla“ dažnai nėra pastovi – vienomis dienomis simptomai gali būti ryškesni, kitomis beveik nepastebimi.

Hormonai, miegas ir stresas – trys svarbiausi veiksniai

Specialistė pabrėžia, kad atminties pokyčių negalima paaiškinti viena priežastimi. Hormonai, miegas ir stresas veikia kartu bei sustiprina vieni kitų poveikį.

Estrogenas palaiko nervinių ląstelių ryšius ir reguliuoja medžiagas, kurios daro įtaką nuotaikai, motyvacijai bei dėmesiui. Progesteronas padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą, o jo trūkumas dažnai siejamas su nerimu ir nemiga.

Svarbų vaidmenį atlieka ir testosteronas, kurio taip pat gamina kiaušidės. Šis hormonas prisideda prie energijos, protinio budrumo ir kraujotakos smegenyse palaikymo.

Papildomai atmintį gali veikti geležies, vitamino D ir vitamino B12 trūkumas, skydliaukės veiklos sutrikimai ar padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje.

Kada reikėtų kreiptis į specialistus?

Nors dauguma pažintinių pokyčių yra susiję su menopauze, kai kurie simptomai gali signalizuoti apie kitas sveikatos problemas.

Specialistė rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jei:

• simptomai nuolat stiprėja kelis mėnesius;
• ryškiai blogėja kasdienė veikla;
• atsiranda neįprastų neurologinių požymių;
• juntamas stiprus nerimas ar depresijos simptomai;
• įtariami skydliaukės veiklos sutrikimai.

Taip pat verta atlikti geležies, vitamino D ir vitamino B12 tyrimus, nes jų trūkumas dažnai pasireiškia panašiais simptomais kaip menopauzė.

Menopauzė ir Alzheimerio ligos rizika

Pastaraisiais metais vis daugiau mokslininkų tyrinėja menopauzės ir neurodegeneracinių ligų ryšį.

Maždaug du trečdaliai Alzheimerio liga sergančių žmonių yra moterys. Tyrėjai mano, kad tai susiję ne tik su ilgesne moterų gyvenimo trukme, bet ir su hormoniniais pokyčiais.

Didelės apimties Kembridžo universiteto tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 125 tūkst. moterų, atskleidė, kad menopauzės metu tam tikrose smegenų srityse mažėja pilkosios medžiagos tūris. Šios sritys yra susijusios su atmintimi ir emocijų reguliavimu.

Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad menopauzė nėra Alzheimerio ligos diagnozė. Tai tik vienas iš daugelio rizikos veiksnių, kurio poveikis priklauso ir nuo genetikos, širdies bei kraujagyslių sveikatos bei gyvenimo būdo.

Kokį poveikį gali turėti hormonų terapija?

Pakaitinė hormonų terapija gali padėti stabilizuoti estrogeno kiekį organizme ir sumažinti tokius simptomus kaip karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai bei koncentracijos sunkumai.

Tyrimai rodo, kad didžiausia galima nauda smegenų sveikatai pasiekiama tuomet, kai gydymas pradedamas netrukus po menopauzės pradžios.

Tačiau gydytoja pabrėžia, kad hormonų terapija nėra universalus sprendimas. Prieš svarstant šį gydymo būdą svarbu įvertinti miego kokybę, mitybą, geležies atsargas, skydliaukės veiklą ir streso lygį.

Penki būdai išsaugoti gerą atmintį menopauzės metu

1. Kokybiškas miegas

Miego metu smegenys apdoroja informaciją, stiprina prisiminimus ir pašalina per dieną susikaupusias medžiagų apykaitos atliekas.

2. Reguliarus fizinis aktyvumas

Vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ir kiti aerobiniai pratimai skatina BDNF baltymo gamybą, kuris palaiko atminties ir mokymosi procesus. Ne mažiau svarbūs ir jėgos pratimai.

3. Subalansuota mityba

Viduržemio jūros regiono mitybos principai – daugiau žuvies, žalialapių daržovių, alyvuogių aliejaus, riešutų ir uogų – siejami su geresne smegenų sveikata.

4. Streso valdymas

Kvėpavimo pratimai, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje ir kiti atsipalaidavimo metodai padeda mažinti kortizolio kiekį organizme.

5. Socialiniai ryšiai

Reguliarus bendravimas su šeima, draugais ir bendruomene išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių išsaugoti pažintines funkcijas ilgainiui.

Dažniausi mitai apie menopauzę ir atmintį

Vienas dažniausių mitų – kad kiekvienas užmaršumas reiškia Alzheimerio ligą. Iš tiesų „smegenų migla“ ir demencija yra visiškai skirtingos būklės.

Kita klaidinga nuostata – kad menopauzė neišvengiamai reiškia nuolatinį protinių gebėjimų blogėjimą. Tyrimai rodo, kad dauguma pažintinių pokyčių yra nedideli ir dažnai laikini.

Taip pat neteisinga manyti, kad pakaitinė hormonų terapija yra vienintelis būdas apsaugoti atmintį arba, priešingai, kad ji būtinai didina demencijos riziką. Moksliniai duomenys rodo kur kas sudėtingesnį ir individualų ryšį.

Svarbiausia žinia moterims – pažintiniai menopauzės simptomai nėra neišvengiama ilgalaikė problema. Tinkamas miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso kontrolė ir savalaikės specialistų konsultacijos gali reikšmingai pagerinti savijautą bei padėti ilgiau išsaugoti gerą atmintį.