Lietuvoje vyks pirmaujantis Europoje biotechnologijų renginys EFIB’22

Spalio 26–27 dienomis Vilniuje vyks 2022 metų Europos pramoninės biotechnologijos ir bioekonomikos forumas (EFIB’22). Forumas suburs verslo lyderius, verslininkus, mokslininkus ir investuotojus kaip vieną prasmingiausių biotechnologijų renginių Europoje. Susitikome su Lietuvos biotechnologijų draugijos vykdomąja direktore Agnė Vaitkevičiene, kuri papasakojo apie forumo svarbą ir Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą.

Renginį organizuoja EuropaBio – didžiausia ir įtakingiausia biotechnologijų organizacija Europoje. Kodėl Vilnius buvo išrinktas EFIB metų šeimininku?

Praėjusiais metais mūsų asociacijai EuropaBio buvo pranešta Tautų konfederacijos apie konkursą dėl privilegijos surengti kitų metų renginį. Mūsų komanda Lietuvos biotechnologijų asociacijoje priėmė iššūkį ir pasiūlė surengti EFIB kartu su kitomis aštuoniomis ES valstybėmis. Paraišką rašėme kartu su partneriais „Go Vilnius“, „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos pramonininkų federacija ir keli universitetai.

Spartus gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių augimas Lietuvoje bei stipri partnerystė tarp vietos pramonės ir viešojo sektoriaus lėmė Vilniaus pasirinkimą. Dabartinė gyvybės mokslų sektoriaus padėtis Lietuvoje mažų mažiausiai stipri: šiuo metu sektoriuje veikia 571 įmonė, kurioje dirba 7500 žmonių. Pažymėtina, kad Lietuvos biotechnologijų pramonės pajamos išaugo nuo 230 milijonų eurų 2010 metais iki 2 milijardų eurų 2020 metais.

Kitas svarbus veiksnys buvo plačiai žinomas Lietuvos indėlis į genų inžinerijos plėtrą: profesoriaus Virginia Chickeniz ir jo komandos atlikti CRISPR tyrimai laikomi pažangiausia Europos technologija per pastaruosius 25 metus. Dėl to Lietuva pradeda atsidurti Europos gyvybės mokslų ir biotechnologijų žemėlapiuose ir tikimės, kad šis vaidmuo dar labiau stiprės.

EFIB’22 bus skirtas aukšto lygio vadovams iš gyvosios gamtos mokslų, biotechnologijų įmonių ir Europos Sąjungos politikos formuotojams. Renginio pabaigoje kiekvienais metais Europos Komisija gauna oficialų sektoriaus pozicijos pareiškimą tose srityse, kurioms reikia daugiau dėmesio, rekomendacijas dėl ES finansavimo ir skatinimo veiklos bei bendrų politikos tobulinimo idėjų.

READ  Investicijos į Lietuvos oro uostus: tikslas atsigauti po pandemijos

Kaip gyvybės mokslų pramonei Lietuvoje sekasi šiandien ir kokios yra perspektyvos?

Gyvybės mokslų pramonė Lietuvoje yra viena greičiausiai augančių Europoje. Pavyzdžiui, jos augimas pandemijos metu buvo stulbinantis 80 proc., daugiausia dėl aktyvaus Lietuvos įmonių dalyvavimo gaminant vakciną nuo COVID-19.

Vienas ryškiausių pramonės žaidėjų šiandien yra „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuris per pastarąjį dešimtmetį skatino biotechnologijų pramonės plėtrą Lietuvoje.

Dabartinis gyvybės mokslų ir biotechnologijų suinteresuotųjų šalių, įskaitant vyriausybę, pramonę ir akademinę bendruomenę, tikslas yra nustatyti geriausią praktiką, užpildyti esamas spragas ir paspartinti sektoriaus augimą, kad iki 2030 m. padidėtų 5 % nacionalinio BVP. Mūsų skaičiavimais, praėjusiais metais biotechnologijos pramonė Lietuvoje sudarė 2,5% šalies BVP. Atsižvelgiant į vidutinį metinį 22 % sektoriaus augimą, šis tikslas tikrai yra realus.

Be to, visos šalys susiduria su tipiniais ir specifiniais iššūkiais. Mūsų atveju konkretus iššūkis bus stiprios akceleratoriaus sistemos, leidžiančios sparčiau augti, trūkumas. Tačiau mes perimame kitų sektorių užuominas ir manau, kad artimiausią dešimtmetį gyvybės mokslų startuolių netrūks. Augant startuoliams ir investicijoms į biogamybą, Lietuva galėtų tapti gyvybės mokslų sektoriaus lydere Vidurio Rytų Europoje.

Kokia yra sektoriaus sudėtis Lietuvoje? Be genų inžinerijos, kokios sritys šiuo metu yra dominuojančios?

Turime stiprius žemės ūkio, farmacijos ir maisto sektorius, kurie gauna vis daugiau naudos iš biotechnologinių sprendimų.

Mūsų strategija yra ta, kad pirmenybė teikiama sprendimams, o ne produktams. Pavyzdžiui, sprendimai, pagrįsti genų inžinerija, rekombinantiniais baltymais, baltymų sinteze, medžiagų apykaitos inžinerija ir kt.

Kokie pagrindiniai biotechnologijų ekosistemos varikliai Lietuvoje?

Čia reikėtų paminėti keletą dalykų: Visų pirma, dėl pandemijos sukurtų galimybių sektoriaus pajamos išaugo 1,5 karto. Taip yra todėl, kad Lietuvos biotechnologijų įmonės pamatė galimybę techniniais sprendimais padėti valdžios pastangoms pažaboti COVID-19 plitimą.

READ  Lietuvos oro uostai skelbia konkursą tinklo generaliniam planui parengti

Kitas variklis – gyvybės mokslų sektoriaus siekis iki 2030 metų pasiekti 5% indėlį į šalies BVP. Siekdama užtikrinti šį augimą, Lietuvos biotechnologijų asociacija glaudžiai bendradarbiauja su valstybinėmis organizacijomis: organizuoja bendrus renginius, diskutuoja apie organizacinius pokyčius, bendradarbiauja priimant strateginius sprendimus. .

Lietuvoje yra šeši universitetai, siūlantys gyvybės mokslų ir su biotechnologijomis susijusias disciplinas. Naujausiais duomenimis, 2021 metais į šias studijų programas studijavo 1309 studentai, kasmet jas baigia daugiau nei 400 studentų. 2008 m. šie universitetai taip pat buvo tarp pirmaujančių penkių tarpdisciplininių mokslo ir taikomųjų tyrimų centrų steigėjų.

Be Lietuvos mokslininkų indėlio kuriant CRISPR – ar yra kokių nors kitų pažangių technologijų, su kuriomis jie šiuo metu dirba?

Tikrai yra. Pavyzdys – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesoriaus Soliaus Klimašausko darbas. Jame tiriama ląstelėse užkoduota genetinė informacija, epigenetinių DNR modifikacijų kodavimo ir dekodavimo mechanizmai bei naujų metodų, skirtų genetiniams pokyčiams tirti, kūrimas.

Taip pat turime perspektyvią pradedančiąją įmonę „Biomatter Designs“, kuri naudoja dirbtinį intelektą, kad sukurtų labai reikalingas baltymų struktūras. Tai paremta jaunais ir ambicingais tarptautinio sintetinės biologijos konkurso „iGEM“ nugalėtojais.

Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas didelį dėmesį skiria maisto technologijoms ir tiksliajai medicinai. Vienas iš startuolių, kuriuos anksčiau pasiėmėme su savimi į EFIB – AVOO – sulaukė didelio investuotojų susidomėjimo. AVOO kilo iš Lietuvos žemės ūkio ir miškų ūkio tyrimų centro, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas augalų genetikai, biotechnologijai ir mitybai.

Galiausiai Klaipėdos regionas vis daugiau dėmesio skiria jūrinei biotechnologijai (dar žinomai kaip mėlynoji). Tai apima būdų, kaip panaudoti iš jūros gautas biomedžiagas kurti naujus vaistus, maistines medžiagas ir maisto produktus, kūrimą, taip skatinant bioekonomikos augimą. Tai labai dinamiška ekosistema, kuri per ateinantį dešimtmetį turėtų įkvėpti naujų įmonių ir startuolių bumą.

READ  „Moody's“ atnaujino Lietuvą į „A2“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *