Per tris mėnesius Lietuvos sostinėje Vilniuje į bokštą buvo suvarytos 755 transporto priemonės, kurios buvo pastatytos pažeidžiant kelių eismo taisykles, iš jų 480 – iš neįgaliesiems skirtų stovėjimo vietų. Vidutiniškai per dieną nutempiami 8 automobiliai, daugiausiai pažeidimų fiksuojama senamiestyje ir naujamiestyje.
Be to, nutemptos 145 transporto priemonės, kurios stovėjo 5 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjų. Nepakankamą atstumą (mažiau nei 3 metrai) tarp stovinčios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliosios ženklinimo linijos paliko 71 vairuotojas.
„Turėjome juokingų situacijų tempiant automobilius. Kartą automobilio savininkas su taksi sekė bokštą, o bokštą važiavusiame automobilyje buvo krepšiai, paruošti kelionei į oro uostą. Tačiau ne visi nusiminusi. Pavyzdžiui, viena moteris apsidžiaugė pastebėjusi automobilio išvežimą, nes priešingu atveju ryte būtų buvę labai išsigandusi“, – prisimena Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andej Denkis.
Denkio teigimu, fiksuojant pažeidimus daugiausia nusikaltimų daro Vilniaus miesto ir jo regiono gyventojai. Tačiau atšaukti ir Ukrainos, Baltarusijos bei kitų šalių gyventojams priklausę automobiliai. Nors priverstinio nuvežimo atvejais neretai pasitaiko ir Ukrainos valstybiniais numeriais pažymėtų automobilių, dalis tokių automobilių savininkų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl tikėtina, kad jie stengsis išvengti stovėjimo mokesčio.
Įdomu tai, kad kiek mažiau nei 20 procentų išvežamų transporto priemonių yra įmonėms priklausantys automobiliai, dažniausiai naudojami automobilių dalijimosi platformose.
Buvo ne vienas atvejis, kai automobiliai buvo iškelti iš neįgaliųjų parkavimo vietų, nes juos važiavę žmonės nebuvo tinkamai paženklinti ženklais „neįgalieji“ arba netinkamai į transporto priemones įdėtos neįgaliųjų automobilių statymo kortelės. Atitinkamų kelio ženklų nepastebėję vairuotojai už automobilio stovėjimą kartais moka vietinę rinkliavą, nepaisydami kelio ženklų, draudžiančių statyti teritorijoje.
Kai kurie transporto priemonių vairuotojai, pradėję vilkimo procedūras, yra nelaimės vietoje. Tačiau lokomotyvui pakėlus pažeidimą padariusią transporto priemonę, sprendimo pakeisti negalima. Vairuotojo pageidavimu transporto priemonė gali būti perkelta į artimiausią stovėjimo vietą, o ne į saugojimo vietą. Tačiau tokiems vairuotojams vis tiek teko sumokėti ne tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir 48,40 euro už vilkiko darbą. Jei transporto priemonė nuvežama į saugojimo vietą, už vilkiko pagaminimą vairuotojas ar transporto priemonės savininkas turi sumokėti 36,30 euro, o už kiekvieną saugojimo vietoje praleistą dieną – 8,47 euro. Priverstinai išvarant transporto priemones, jų vairuotojams suteikiama galimybė be papildomų kliūčių pasiimti transporto priemones iš saugojimo vietos, sumokėjus priverstinio išvežimo mokestį.
Iki šiol žinomas tik vienas atvejis, kai iš transporto priemonės saugojimo vietos priverstinai išvežta transporto priemonė nebuvo paimta.
Grįžęs prie automobilio ir jo neradęs, pažeidėjas turėtų paskambinti 112. Informaciją apie tai, kas nutempė automobilį ir kur asmuo gali nuvykti jo pasiimti, suteiks viešosios pagalbos tarnybos operatorė. Jei vairuotojas tą pačią dieną po nutempimo nepradeda automobilio paieškos, informacija apie vilkimą ir ką reikia padaryti norint jį susigrąžinti automobilio savininkui išsiunčiama per vieną darbo dieną.
Naujoji tvarka įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d., o priverstinis transporto priemonių nuvežimas prasidėjo kovo 15 d.
Iki šiol Vilniuje patruliuoja vienas vilkikas, kuris per parą gali nutempti iki 10 kelių eismo taisykles pažeidžiančių automobilių. Pirmenybė teikiama reprezentatyvioms miesto vietovėms, privažiavimui prie aikščių, viešojo transporto stočių ir gyventojų lankomiausių vietų.
Čia rasite dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus apie šiais metais įsigaliojusią sistemą čia.
„Analitikas. Kūrėjas. Zombių fanatikas. Aistringas kelionių narkomanas. Popkultūros ekspertas. Alkoholio gerbėjas”.
