Tapti asocijuota Europos kosmoso agentūros valstybe nare, Lietuva

Lietuva 2021 m. Balandžio 28 d. Pasirašė partnerystės sutartį su Europos kosmoso agentūra. Šis Europos kosmoso agentūros ir Lietuvos Respublikos vyriausybės partnerystės susitarimas grindžiamas sėkmingais rezultatais, pasiektais pagal ankstesnes bendradarbiavimo sistemas, ir įsigalios septynerių metų laikotarpis. Jį sudaro 18 straipsnių ir du priedai, jis koordinuoja Lietuvos santykių su Europos kosmoso agentūra stiprinimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė ponia Osrin Armonite balandžio 28 d. Vilniuje pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros asociacijos susitarimą. Partnerių narystė įsigalioja gavus pranešimą apie atitinkamų vidaus procedūrų atlikimą.

Po vieningo Tarybos pritarimo, 2021 m. Kovo 18 d. Europos kosmoso agentūros būstinėje, dalyvaujant Lietuvos ambasadoriui Prancūzijoje, partnerystės sutartį pasirašė Europos kosmoso agentūros generalinis direktorius Josephas Ashbacheris.

„Lietuvos įstojimas į Europos kosmoso agentūrą kaip asocijuotą narę leis Lietuvai įgyvendinti tvirtą įsipareigojimą skatinti inovacijas, plėtoti technologijas ir skatinti mokslinius tyrimus. Lietuvos mokslininkams ir verslininkams bus atverta daug galimybių įgyvendinti bendrus kosmoso projektus su didžiausia Europos technologija. „, – ta proga sakė Jo Ekscelencija ponas Nerejus Alexjonas. Prie savo agentūros veiklos ji prisideda savo mokslinėmis žiniomis.”

Beveik dešimtmetį Europos kosmoso agentūra ir Lietuva vykdė įvairias bendradarbiavimo formas, pirmiausia pagal bendrą bendradarbiavimo susitarimą, po to – Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą (ECS). Pastarasis įsigaliojo 2015 m. Rugsėjo 28 d., Pasirašius PECS chartiją, ir neseniai buvo pratęstas 12 mėnesių laikotarpiui – iki 2021 m. Rugsėjo 27 d.

Vykdant glaudesnį ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą, pagrindinis tikslas buvo užtikrinti sėkmingą Lietuvos integraciją į Europos kosmoso agentūros struktūrą, toliau plėtoti tvarius ir konkurencingus pramonės pajėgumus ir integruoti juos į kosmoso tiekimo grandinę, kartu užtikrinant galų gale sąžininga integracija. Geografinis grįžimas į šalį. Iki šiol sudarytos 35 sutartys dėl PECS projektų švietimo, bendrųjų technologijų, žemės stebėjimo, mokslo ir komunikacijos, žmogaus tyrinėjimo ir robotikos srityse. Po šeštojo papildomo PECS atšaukimo bus sukurti šeši nauji projektai.

Sėkmingi rezultatai, pasiekti pagal ankstesnes bendradarbiavimo sistemas, buvo apžvelgti 2020 m. Sausio 24 d. Vilniuje vykusiame susitikime su viceministre Gekaterina Rogaka. Kosmoso potencialo Lietuvoje galimybių studiją taip pat atliko konsultacijų įmonė „Visionary Analytics“. Vėliau buvęs ministras Zygimantas Vaiciunas paprašė suteikti Lietuvai asocijuotos narės statusą, prašymą vieningai palaikė EKA valstybės narės.

READ  Lenkijos prezidentas sako, kad Vidurio Europa yra sėkminga visuomenė - pirmosios naujienos

Asociacijos sutartis leis lietuviams tiesiogiai dalyvauti EKA neprivalomose programose, gavus vienbalsiai atitinkamų dalyvaujančių šalių pritarimą. Lietuvos delegatai ir patarėjai turi teisę dalyvauti Europos kosmoso agentūros tarybos ir su ja susijusių organų posėdžiuose ir balsuoti už klausimus, susijusius su veikla ir programomis, kuriose dalyvauja Lietuva. Lietuvos delegacijai Europos kosmoso agentūroje vadovauja Advinas Grixas iš ministerijos Inovacijų politikos departamento. Lietuvos ambicijos kosmose taip pat paskatino 2019 m. Liepos 4 d. Įsteigti Lietuvos kosmoso biurą, kuriam vadovavo Miss Eagle Elena Satayt, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA).

Tarp 2019 m. Lapkričio mėn. Sevilijoje patvirtintų programų buvo nustatyta, kad geriausiai atitinkančios Lietuvos galimybes yra „General Support Technology Programme“ (GSTP), „Future EO“ ir „ARTES 4.0 Scylight“ („SeCure“ ir „Laser Communication Technology“). Viceministras Gintaras Velda, kuris tada buvo atsakingas už inovacijas, pramonę ir prekybos politiką, gyrė bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra ir paragino įtraukti „naujus žaidėjus, ypač pradedančiųjų ir mažų ir vidutinių įmonių, į esamas vertės grandines“.

Dabar numatoma sukurti verslo inkubatorių centrą, kuris su kosmosu susijusias verslo idėjas pavers startuolių verslais. Be to, skatinimo schema, vykdant prašančiosios šalies veiklą, siekiama toliau plėtoti jų pramoninę bazę, padedant EKA ekspertų. Ši techninė pagalba ir patirtis pasirodė esanti naudinga stiprinant pajėgumus nuo tada, kai 2010 m. Spalio 7 d. Buvo sudarytas pirmasis bendradarbiavimo susitarimas.

Pagrindines Lietuvoje esančias kompetencijas galima apibendrinti taip: nanopalydovai, varomosios sistemos komponentai, infraraudonųjų spindulių technologijos, Žemės stebėjimo programos, optoelektronika (ypač lazerių ir fotonikos technologijos), gyvybės mokslai, fiziniai mokslai, radijo dažnio sistemos.

Lietuvai buvo naudingas didžiulis R ir D kosmoso paveldas. Ketvirtoji pagal senumą Europoje observatorija, Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija, buvo įkurta 1753 m. Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai dalyvavo sovietų oro erdvės veikloje, kurdami Marso sistemas ir elementus. programą, erdvėlaivį „Buran“ ir erdvėlaivį „Lunokhod“, taip pat botaninius tyrimus, atliekamus mokslo palydovuose „Bion-10“ ir „Bion-11“ bei kosminėse stotyse „Salyut“ ir „Mir“.

READ  „Ekspress Grupp“ įsigijo lietuvišką internetinį naujienų portalą lrytas.lt | žinios

Dešimtajame dešimtmetyje įgyta patirtis buvo panaudota NASA ir Europos kosmoso agentūros programose. Visų pirma, Lietuvos astronomai dalyvavo Hipparcos, SOHO ir Gaia, teikdami optinių sistemų, svetimų žvaigždžių ir tarpžvaigždinių išnykimų analizę.

Lietuvos kosmoso sektoriaus konsolidacija prasidėjo 2007 m., Kai buvo įkurta Nacionalinė kosminių technologijų platforma, o 2009 m. – įkurta Lietuvos kosmoso asociacija (LSA).

Pirmieji naminiai lietuviški nanopalydovai („LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“) buvo paleisti 2014 m. Sausio mėn. Į Tarptautinę kosminę stotį, o tada vasario mėnesį juos dislokavo JAXA Koichi Wakata astronautas. Jie išbandė naujas technologijas prieš vėl įžengdami į Žemės atmosferą 2014 m. Rugsėjo mėn. Trečiasis Lietuvos palydovas („LituanicaSAT-2“) buvo paleistas 2017 m. Birželio 23 d. Indijos raketos PSLV-XL.

Kosmoso sektoriaus 2016–2020 m. Mokslinių tyrimų plėtros, technologijų ir inovacijų programa ir jos veiksmų planu siekiama plėtoti konkurencingą Lietuvos kosmoso sektorių. Lietuvos mokslo taryba suformulavo, finansavo ir koordinavo Nacionalinę mokslo programą „Ateities technologijų link“ (2015–2020 m.) Pagrindiniams ir taikomiesiems kosmoso tyrimams, siekdama parengti Lietuvą narystei Europos kosmoso agentūroje.

Tokie subjektai kaip Baltijos pažangių technologijų institutas, „Geomatrix“, „NanoAvionika“, „Si Femto“, „Lidaris“ ir kiti parodė gebėjimus konkrečiose ESA dominančiose srityse. Kadangi klimato kaita ir ledo stebėjimas kelia didelį susirūpinimą regione, Europos iniciatyva, sukurta globojant Europos kosmoso agentūrą, ketinama sustiprinti regioninių partnerių sinergiją kuriant ir konkrečiai naudojant kosmoso sistemas.

Europos kosmoso agentūra dabar užmezgė oficialius santykius su visomis šalimis, įstojusiomis į Europos Sąjungą nuo 2004 m., Taigi yra susijusi su bendros Europos kosmoso politikos apibrėžimu ir dalyvavimu įgyvendinant visas teises ir įsipareigojimus Europos Sąjungos programose „Copernicus“ ir „Galileo“. .

Lietuva prisijungė prie Vengrijos, Čekijos Respublikos, Rumunijos, Lenkijos, Estijos, Slovėnijos ir Latvijos prisijungdama prie ECS statuso – 2001 m. Bendradarbiavimo pagrindų. Penkios didžiausios tapo valstybėmis narėmis 2008–2015 m., Tuo tarpu Slovėnija ir Latvija tapo asocijuotieji nariai 2016 ir 2020 m. Tiesiai. Toliau sekė Slovakija, Bulgarija, Kipras ir Lietuva kaip ECS, o Malta ir Kroatija sudarė bendruosius bendradarbiavimo susitarimus 2012 ir 2018 m.

READ  Virgilijus Ortizas pakyla į kitą lygumą pakeliui į pusvidutinio svorio čempionatą - Orange County rekordą

Europos kosmoso agentūros generalinis direktorius Josefas Ashbacheris teigė, kad labai laukia konkretaus Asociacijos susitarimo įgyvendinimo, nuolat plečiant Lietuvą, kad ji galėtų dalyvauti Europos kosmoso agentūros programose ir veikloje.

Susijusios nuorodos

ESA įmonių naujienos

Naujausia informacija apie komercinių palydovų pramonę



Ačiū, kad esate ten;

Mums reikia tavo pagalbos. „SpaceDaily“ naujienų tinklas ir toliau auga, tačiau išlaikyti pajamas dar niekada nebuvo taip sunku.

Didėjant skelbimų blokatoriams ir „Facebook“ – mūsų tradiciniai pajamų šaltiniai per aukštos kokybės tinklo skelbimus ir toliau mažėja. Priešingai nei daugelyje kitų naujienų svetainių, mes neturime nemokamos abonementų blokavimo sistemos – su erzinančiais vartotojo vardais ir slaptažodžiais.

Mūsų naujienų publikavimui reikia laiko ir pastangų, kad jas paskelbtume 365 dienas per metus.

Jei mūsų naujienų svetainės yra naudingos ir naudingos, apsvarstykite galimybę dabar tapti nuolatiniu rėmėju arba vienkartiniu įnašu.


Mėnesinis stiprintuvas iš „SpaceDaily“
5 USD + sąskaitos kas mėnesį


„SpaceDaily“ bendradarbis

5 USD vienkartinis mokėjimas

Kreditinė kortelė arba „Paypal“




KOSMOSAS
Europos kosmoso agentūra „Euroconsult“ ir ESPI skiria Europos kosminio transporto ateities tyrimą

Paryžius, Prancūzija (SPX), 2021 m. Balandžio 21 d

„Euroconsult“ Europos kosmoso agentūra (ESA) pavedė atlikti tyrimą apie Europos kosmoso transporto sektoriaus ateitį. „Euroconsult“, pirmaujanti pasaulinė konsultavimo įmonė, kuri specializuojasi kosmoso rinkose, bendradarbiavo su ESPI, kad ištirtų po 2030 m. Europos įmonių misijos scenarijus po ITT dėl naujų Europos kosminio transporto sprendimų (NESTS). „Euroconsult“ ir ESPI pateiks nepriklausomą analizę, daugiausia dėmesio skiriant paklausos … Skaityti daugiau


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *