Viena Lietuvos įmonė naudotas automobilių dalis paverčia krosnelėmis, kad padėtų ukrainiečiams, susiduriantiems su šalčio temperatūra ir elektros energijos tiekimu.

Kartą per savaitę kelios dešimtys vienos didžiausių Baltijos šalyse metalo apdirbimo įmonių „Galvis“ darbuotojų susirenka į įmonės dirbtuves, kurios senus ratų ratlankius paverčia nedidelėmis krosnelėmis, kurios galiausiai bus išsiųstos į Ukrainą.

Karas ir Rusijos įvykdytas Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimas pastarosiomis savaitėmis pakurstė baimę, kad šią žiemą ukrainiečiai sušals arba bus priversti bėgti.

Susideda iš dviejų kamerų malkoms ir pelenams, kiekviena krosnelė yra paremta trimis viena ant kitos sukrautais ratlankiais ir paremta metalinėmis kojomis. Anot meistro ir projekto bendraautorio Rogo Utakio, pagal poreikį orkaitė gali būti naudojama ir kaip džiovykla ar šildytuvas.

Udakis sakė, kad amatininkai dirbo viršvalandžius, o gyventojai mielai prisijungė prie ukrainiečiams.

„Malonu dirbti su tokia entuziastinga žmonių grupe“, – sakė Udakis. „Emocijos […] Žmonės, kuriems patinka krosnys, kompensuoja nuobodumą, kurį patiriate jas gamindami.

Krosnelė leis ukrainiečiams miestuose ir fronto linijose išsidžiovinti drabužius, pasišildyti rankas ir išsivirti arbatos – net jei staiga dingtų elektra šalyje.

Akademikai jau pagamino apie 100 krosnių, iš kurių pusė jau išsiųsta į Ukrainą tokiose vietose kaip Bagmutas ir Izium. LRT žiniomis, kariniam daliniui buvo išsiųsta apie 20 krosnelių, kurios įmonei išsiuntė padėkos raštą.

Iniciatyva sparčiai plito, su Lietuviai siunčia savo senus ratų ratlankius Kad organizacija padėtų visoje šalyje įrengti daugiau krosnių ir surinkimo punktų. Šiaurinio miesto, kuriame įsikūrusi „Academicus“ būstinė, Šiaulių meras apsilankė dirbtuvėse, kad palaimino projektą.

Lietuva kartu su kitomis dviem Baltijos valstybėmis griežtai pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje ir buvo raginimų patraukti Maskvą atsakomybėn už kaimynės suvereniteto pažeidimą priešakyje.