Vengrijos, Rumunijos, Gruzijos ir Azerbaidžano lyderiai šeštadienį pasiekė susitarimą dėl povandeninės elektros jungties, kuri galėtų tapti nauju energijos šaltiniu Europos Sąjungai, kilus energijos tiekimo krizei, kylančiai dėl karo Ukrainoje.

Į susitarimą įtrauktas kabelis, einantis po Juodąja jūra, jungiantis Azerbaidžaną su Vengrija per Gruziją ir Rumuniją.

Susitarimas priimtas, kai Vengrija, kuri smarkiai lobizavo prieš ES sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, ieško papildomų iškastinio kuro šaltinių, kad sumažintų savo didelę priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų.

Azerbaidžanas planuoja eksportuoti elektros energiją iš jūros vėjo jėgainių į Europą per Gruziją – kabelį po Juodąja jūra, o vėliau – į Rumuniją ir Vengriją.

Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso biuras penktadienį paskelbė, kad susitarimas tarp keturių šalių suteiks „finansinę ir techninę bazę“ povandeninio elektros kabelio projektui.

Pareiškime teigiama, kad projektu siekiama diversifikuoti energijos tiekimą ir padidinti regioninį energetinį saugumą.

Penktadienį Rumunijos gamtinių dujų gamintoja „Romgaz“ taip pat pranešė pasirašiusi sutartį su Azerbaidžano valstybine naftos bendrove SOCAR dėl gamtinių dujų priėmimo per vadinamąjį pietinį dujų koridorių, į kurį planuojama tiekti sausio 1 d. Strateginiai tikslai „diversifikuoti gamtinių dujų šaltinius.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto rugpjūtį pareiškė, kad Azerbaidžanas greitai pagamins „didelį žaliosios elektros energijos kiekį“ per jūros vėjo jėgaines ir kad prisijungusi prie Mosulo projekto, galinčio atnešti šią energiją į Europą, Vengrija atitinka reikalavimus, Tam, kad investicija būtų finansuojama iš bloko, dalyvauja dvi ES valstybės narės.

Cigarto teigė, kad projektas gali būti baigtas per trejus ar ketverius metus ir kad tai būtų didelis žingsnis siekiant diversifikuoti energijos tiekimą ir pasiekti anglies dioksido neutralumo tikslus.

Istorija tęsiasi

Šią savaitę Chijjarto susitiko su Kataro ir Omano sultonato pareigūnais dėl galimybės ateityje importuoti naftą ir gamtines dujas į Vengriją iš dviejų Artimųjų Rytų šalių, o tai dar vienas ženklas, kad Vengrija imasi veiksmų, kad sumažintų 85 proc. gamtinių dujų. Daugiau nei 60% savo naftos šiuo metu ji gauna iš Rusijos.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, Rumunijos prezidentas Iohannis, Gruzijos ministras pirmininkas Irakli Garibashvili ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas šeštadienį dalyvavo pasirašymo ceremonijoje Bukarešte kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

___

Spike’as pranešė iš Budapešto. Stephenas McGrathas prisidėjo Bukarešte.