Pasaulio lyderiams ruošiantis šią savaitę susitikti… Artėjantis NATO viršūnių susitikimas VilniujeTačiau aljanso vienybę dar kartą gali išbandyti nesutarimai dėl teikiamų garantijų pobūdžio Ukraina Dėl būsimos jos narystės tampa aiškesnis.

daugiau nei 500 dienų nuožmaus karo 2021 m. vasarį Rusijos įsteigta Ukraina siekė išsamaus narystės aljanso keliu, kurio kai kurios valstybės narės nenori siūlyti.

Dėl aklavietės Kijeve ir kai kuriose NATO narėse Rytų Europoje kilo susirūpinimas, kad Vilniaus viršūnių susitikimas, kurį Bideno administracija kelias savaites reklamavo kaip ilgalaikės paramos demonstravimą, gali vėl sukelti miglotus įsipareigojimus, primenančius 2008 m. Bukarešte prisiimtus įsipareigojimus. ..

Ten NATO narės informavo Ukrainą ir kitą kandidatę Gruziją, kad jos „taps aljanso narėmis“, tačiau, nepaisant tuometinio JAV prezidento George’o W. Busho spaudimo, atsisakė joms pateikti narystės veiksmų planus, kurie būtų lėmę aljanso sukūrimas Šiaurės Atlantas. Buvo parengtas išsamus veiksmų planas.

Vėliau tais pačiais metais Rusija įsiveržė į Gruziją ir po šešerių metų, 2014 m., užgrobė Krymą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kai kurios stipriausios jos sąjungininkės Rytų Europoje dabar tvirtina, kad aiškiai apibrėžti NATO įsipareigojimai būtini siekiant sustiprinti Ukrainos kovotojų moralę, kai jie pradeda alinantį kontrpuolimą ir atgraso Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris pasitikėjo mažėjančiu susidomėjimu remti Ukrainą. Iš Vakarų sostinių.

Ukrainos ambasadorius JAV sakė: „Ruošiamės narystei NATO“. Oksana Markarova interviu televizijai CBS „Face the Nation“.„sekmadienis.

Markarova sakė, kad 2008 metais buvo priimta „atvirų durų politika“ Ukrainos atžvilgiu, o dabar „mes norime ne tik, kad durys būtų atviros, mes norime būti pakviesti į vidų“.

„Rytų Europos šalys, ypač priimančioji šalis, yra labai linkusios į priekį, bet kitos sąjungininkės jau pasakė joms, kad jos negali būti taip linkusios į priekį“, – sakė vienas Vakarų diplomatas, norėjęs likti anonimiškas. Jautrios derybos

Pareigūnas sakė, kad nors prieš viršūnių susitikimą buvo „intensyvios diskusijos“ apie tai, kaip atnaujinti Bukarešte prisiimtus įsipareigojimus, tai „nebus pirmas daugiašalis susitikimas, paremtas tik visišku aiškumu“.

„Iš esmės žinia likusiam pasauliui turėtų būti kelionės kryptis [for Ukraine] „Tai nepasikeitė“, – sakė Vakarų diplomatas.

Bideno administracija jau pareiškė, kad atviro sienos konflikto kamuojamai Ukrainai narystė Vilniuje nebus siūloma.

„Nemanau, kad ji pasirengusi narystei NATO“, – sakė prezidentas Bidenas. Jis pasakė Apie Ukrainą penktadienį interviu CNN.

Tačiau Bidenas pridūrė: „Nemanau, kad NATO yra sutarimas dėl to, ar Ukrainą įtraukti į NATO šeimą, ar ne, šiuo metu, šiuo metu, karo viduryje“.

Senatorius Chrisas Coonsas, Senato užsienio ryšių komiteto narys, „Face the Nation“ sakė režisierė Margaret Brennan „Turi būti Ukrainos saugumo garantija, bet tvirtas narystės NATO patvirtinimas yra „31 NATO narės sprendimas“.

„Jie padarys realią pažangą išlaikydami kritinę paramą šios kontratakos viduryje, bet nemanau, kad jie išvyks iš Vilniaus pagal konkretų tvarkaraštį“, – sakė M. Kunzas.

Panašią žinią penktadienį Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje išsakė ir Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas.

„Prezidentas taip pat buvo aiškus, kad mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės, ir suteiksime jai nepaprastai daug ginklų ir pajėgumų, tiek iš mūsų pačių, tiek per tuos ginklus ir pajėgumus iš sąjungininkų ir partnerių, bet mes ne. siekdamas sukelti Trečiąjį pasaulinį karą“, – sakė Sullivanas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį paskelbė, kad Aljansas sutiks su „daugiamete pagalbos programa“ Ukrainai ir NATO ir Ukrainos tarybos įsteigimu „mūsų politiniams santykiams plėtoti“.

Stoltenbergas pridūrė: „Tikiuosi, kad sąjungininkų lyderiai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare, ir susivienys, kaip priartinti Ukrainą prie savo tikslo“.

Tuo tarpu Bidenas vis dar bando patekti į Švediją kaip nauja NATO nare. Coonsas, kolega demokratas iš Delavero ir artimas Bideno sąjungininkas, sekmadienį sakė, kad Bidenas asmeniškai dalyvavo bandant įtikinti tokias nenorinčias NATO nares kaip Graikija įsileisti Švediją.

„Šiandien turime 31 NATO narę, o turėtų būti 32. Suomijos ir Švedijos įtraukimas į NATO yra strateginis Putino pralaimėjimas. Tai reiškia, kad nepaisant Ukrainos rezultatų, jam nepavyko pasiekti savo tikslo susiskaldyti. ir silpnina NATO“, – pridūrė jis. „NATO, prezidento Bideno vadovavimo dėka, yra stipriausia kada nors buvusi“, – sakė Coonsas. „Manau, kad jie padarys realią pažangą dėl Švedijos įstojimo“.