Ukraina ragina NATO viršūnių susitikime nurodyti savo narystę NATO

  • Ukraina nori aiškaus signalo iš NATO dėl jos narystės paraiškos
  • Zelenskis sako suprantantis, kad Kijevas negali prisijungti, kol nesibaigs karas
  • Jis ragina lyderius mažiau galvoti apie Rusijos atsaką

Kijevas, birželio 28 d. (Reuters) – Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino NATO per kitą mėnesį vyksiantį viršūnių susitikimą pasiųsti aiškų signalą Ukrainai, kad ji gali prisijungti prie karinio aljanso, kai baigsis Rusijos karas prieš jo šalį.

Kalboje parlamente Ukrainos Konstitucijos dienos proga jis siūlė pasaulio lyderiams nustoti galvoti apie tai, kaip Maskva reaguos priimdama sprendimus dėl Ukrainos, o Rusijos politinius ir karinius lyderius pavadino „banditais“.

Tada jis išdėstė, ko Kijevas tikisi iš NATO viršūnių susitikimo liepos 11-12 dienomis Lietuvoje, Ukrainos sostinėje po derybų su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

„Suprantame, kad negalime būti NATO nariais karo metu, bet turime užtikrinti, kad būsime po karo“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė Zelenskis.

„Tai yra signalas, kurį norime gauti – kad pokario Ukraina bus NATO narė.

Zelenskis sakė, kad Kijevas taip pat tikisi per viršūnių susitikimą gauti saugumo garantijas, padėsiančias apsaugoti Ukrainą, kol ji bus priimta į NATO narę.

Duda teigė, kad Lenkija ir Lietuva daro viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai kuo greičiau pasiekti savo tikslus. Abi šalys yra pagrindinės Ukrainos rėmėjos, o Vilnius perka Kijevui oro gynybos sistemas NASAMS iš Norvegijos įmonės.

„Stengiamės, kad viršūnių susitikime priimti sprendimai aiškiai parodytų narystės požiūrį. Šiuo klausimu vedame derybas su sąjungininkais”, – sakė D. Duda.

Nors Ukraina nori kuo greičiau įstoti, NATO nesutaria, kaip greitai reikėtų žengti šį žingsnį.

Kliūtys narystei NATO

Vakarų vyriausybės, tokios kaip JAV ir Vokietija, nerimauja dėl žingsnių, kurie, jų baimę, gali priartinti Aljansą prie tikro karo su Rusija, kuri ilgą laiką NATO plėtrą Rytų Europoje laikė Vakarų priešiškumo įrodymu.

„Kai kurios šalys ir pasaulio lyderiai, deja, vis dar žiūri į Rusiją, priimdami savo sprendimus“, – sakė Zelenskis savo kalboje parlamente. „Tai galima apibūdinti kaip juokingą ir gėdingą suvereniteto savęs suvaržymą, nes ukrainiečiai įrodė, kad Rusijos nereikėtų bijoti“.

Rusija užėmė dideles teritorijas Rytų ir Pietų Ukrainoje, tačiau Kijevas pradėjo kontrataką, bandydamas tas teritorijas atgauti. Zelenskis pakartojo, kad Kijevas nepriims jokių taikos pasiūlymų, kurie išsaugotų Rusijos laimėjimus ir paverstų karą įšaldytu konfliktu.

Kai kurios NATO šalys išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino atvykimo į Baltarusiją po to, kai vadovavo nutrauktam maištui.

Prigožinas išvyko į tremtį į Baltarusiją, šiaurinę Ukrainos kaimynę, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad „Wagner“ kovotojams bus pasiūlyta galimybė persikelti ten.

„Vagnerio grupės buvimas Baltarusijoje yra labai svarbus signalas, į kurį, mūsų nuomone, NATO tikrai turėtų atkreipti dėmesį“, – sakė Noseda. „Kyla klausimų, kodėl šios pajėgos buvo perkeltos ten. Patyrusių samdinių grupė visada gali kelti potencialų pavojų.”

Duda sakė, kad Lenkija sustiprins saugumą pasienyje su Baltarusija, jei to reikės.

Zelenskis citavo Ukrainos armiją, sakiusį, kad padėtis Šiaurės Ukrainoje nepasikeitė ir yra kontroliuojama.

(Papildomi reportažai – Olena Harmash Kijeve, Anna Proshnika Gdynėje, Andrius Sitas Vilniuje ir Alanas Šarlichas Varšuvoje) Montavo Jonathanas Oatis

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.

Licencijos teisių gavimasatidaro naują skirtuką

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *