Linas Jegelevičius BNN

Beprecedenčiomis humanitarinėmis pastangomis Lietuva įnirtingai išdygo, kad padėtų karo draskomai Ukrainai – visais įmanomais frontais. Šalies vyriausybė turi 4 milijonų eurų rezervinį fondą iš invazijos pasitraukiantiems ukrainiečiams pasveikinti. Socialinę žiniasklaidą užplūdus kitoms didžiulėms asmeninėms iniciatyvoms, kuriomis siekiama padėti ukrainiečiams, tūkstančiai Šaulių sąjungos (RU) narių išreiškė pasiryžimą eiti kovoti kaip Ukrainos karių dalis.

Pavyzdžiui, kai kurie nekilnojamojo turto savininkai teigė norintys apgyvendinti Ukrainos pabėgėlius. Laisvas! Nevyriausybinėje organizacijoje „Stiprūs kartu“ lietuviai jau yra įregistravę 5700 gyvenviečių, kuriose gali gyventi iki 23000 ukrainiečių pabėgėlių. Be to, Lietuvos savivaldybės Ukrainoje pastatė kompleksus, kuriuose telpa 11 000 karą išgyvenusių žmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iš viso skirta 27 3,27 mln., iš jų NVO mobiliųjų grupių veiklai – 1 151,6 tūkst. Taip pat maitinimas 1 965,6 tūkst eurų. Dar 880 tūkstančių eurų sveikatos ir kitiems asmeniniams daiktams bei narkotikams. Ir 275 tūkstančius eurų trijų dienų maisto daviniui įsigyti.

Sveikatos apsaugos paslaugoms perkeltiesiems ukrainiečiams finansuoti Sveikatos apsaugos ministerijai bus skirta 7 667 tūkst.

„Gerų ketinimų ir užuojautos vedami, esame pasiryžę ir toliau laikytis šio nervo, tikėdamiesi, kad gėris galiausiai nusvers blogį. Užtikrinu, kad Lietuvos sveikatos sistema yra pasirengusi suteikti visą būtiną medicininę pagalbą Ukrainos gyventojams, kurie buvo perkelti iš šalies. jų karas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Tulkis.

Talkis sakė, kad ministerija sustabdė savanorišką registraciją po to, kai 300 gydytojų savanoriškai išvyko į Ukrainą. Tiems asmenims bus pasiūlytas atlyginimas, premijos, dienpinigiai ir apgyvendinimas, o laikas dokumentuoti ir grupinėms treniruotėms“, – sakė Talkis.

Ministras anksčiau šią savaitę pareiškė, kad 24 gydytojai turėtų vykti į dvi gydymo įstaigas Vakarų Ukrainoje, nenurodydami savo išvykimo laiko. Šimtai gydytojų pasisiūlė vykti į Ukrainą, tačiau dabar toje šalyje reikia ne visų specialistų, – sakė jis.

Skaityti daugiau: JT pažadėjo skirti 1,5 milijardo eurų kelių mėnesių humanitarinei pagalbai

Migracijos departamento duomenimis, kovo 2 d. humanitariniais sumetimais dėl leidimo laikinai gyventi buvo kreipęsi 623 ukrainiečiai, nacionalinių vizų – šeši, o beviziu režimu – 14. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad Lietuva palengvino nuo karo bėgančių ukrainiečių repatriacijos procesą, siekdama sukurti jiems palankesnę aplinką greitai gauti dokumentus, reikalingus gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Be to, iš karo pabėgėlių neprivalo pateikti kelionės, sveikatos draudimo ir kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir likti Lietuvoje.

Ukrainos piliečiams bus taikomas bevizis režimas arba galiojančias Šengeno vizas turintys Ukrainos piliečiai, taip pat Ukrainos piliečiai, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi pagal nacionalines vizas arba humanitarines teises dirbti Lietuvoje. Pareiga gauti darbo leidimą.

Prašytojai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įsidarbinti bus atleisti nuo pareigos kreiptis į įdarbinimo tarnybą dėl atitikimo Lietuvos darbo rinkos reikalavimams ir iš karto dirbti. Teisę dirbti turės ir Ukrainos piliečiai, kurie kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvoje.

Be to, pabėgėliai iš Ukrainos turi teisę į būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas sveikatos paslaugas, nurodė ministerija. Neturinčius kur atvykti ir laisvai apsistoti Lietuvoje kviečiame registruotis visą dieną veikiančiuose centruose Alidoje ir Marijampolėje. Migracijos departamentas nurodė, kad suaugusieji turėtų vesti vaikus registruotis.

Tuo tarpu sąjungos vadovas Albertus Topkus sako, kad Lietuvos šaulių sąjunga nuo tada, kai pradėjo karą prieš Ukrainą, gavo „tūkstančius prašymų” prisijungti prie Rusijos. „Mes žiūrime į esminį įsipareigojimą ir norime atvykti treniruotis ginti savo tėvynę. Taigi krizės metu tai yra momentai, kai galime susivienyti sunkiais laikais, Baltijos keliu, kaip buvo per Krymo aneksiją sausio mėnesį. 2014 m. 13 d., ir tebebus“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė Topkus.

„Tiesą sakant, dabar turime tūkstančius statistikos ir susiduriame su paprasta problema, pavyzdžiui, išmokyti 1000 žmonių ir priimti juos per metus“, – sakė jis.

Tuo tarpu vietos savivaldybės suskubo išnaudoti savo potencialą padėti Ukrainai, kuri smarkiai nukentėjo nuo humanitarinės krizės. Vilniaus miesto taryba nusprendė Rusijos okupuotai Ukrainos sostinei Kijevui skirti 0,5 mln. eurų, pranešė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus pareigūnai patalpas skubos tvarka paskyrė akcinei bendrovei „Ukrainos namai“.

Lietuva pagalbą Ukrainos žmonėms renka nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Ukrainos kariuomenę remianti nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“ pranešė, kad Lietuvos žmonės jau paaukojo beveik மில்லியன் 8 mln., o pabėgėlių nevyriausybinėms organizacijoms paaukota papildomai 700 000 eurų.

Net mažos mamos ir pop verslo įmonės, pavyzdžiui, vietinės kepyklos, ieško būdų, kaip padėti karo nuniokotai šaliai Ukrainai, kurios, kaip teigiama, trūksta. Jungtinių Tautų duomenimis, iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 600 000 civilių. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Ukrainoje sukurti humanitarinį koridorių piliečiams, norintiems išvykti iš Rusijos okupuotų teritorijų.

Praėjusią savaitę Rusija pradėjo karą Ukrainoje, sukėlė pasipiktinimą ir pasipiktinimą visame pasaulyje. Tačiau buvusi Lietuvos prezidentė Talia Kryboskie sako, kad sankcijos nesustabdys Rusijos vykdomos Ukrainos okupacijos, ir tikina, kad tik Rusija gali sustabdyti karą (prieš), kuris jau naikina Ukrainą.

„Kliūtys Putino nesustabdo, kad ir kokios jos būtų. Jų reikia. Parodykite apgailėtiną garsą ir vakarietišką bailumą”.