Lietuvos širdyje, tarp Baltijos jūros ir Rytų Europos platybių, būrys vyrų stovi ant galimos krizės slenksčio. Tai privalomąją karo tarnybą atlikę rezervo kariai. Tačiau skambučiai nėra aiškūs.

Aidi tyla

Tarp šių vyrų – ir 2017 metais motorikos išmokęs buvęs karys Bijus. Nepaisant įprastų skambučių dėl mokymų, jo telefonas tylėjo. Ši aidi tyla būdinga ne tik Bijui; Tai buvo daugelio jo bičiulių rezervistų reiškinys.

Ši problema liko nepastebėta. Seimo Krašto apsaugos ir saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia svarbų aktyviųjų rezervo pajėgų vaidmenį, ypač ekstremaliomis situacijomis. „Svarbu, kad mūsų atsarginiai mokėtų elgtis sudėtingose ​​situacijose“, – tvirtina C. Casiūnas.

Pažadėta rezoliucija

Krašto apsaugos ministerija pripažįsta dilemą ir tikisi ją išspręsti plečiant Lietuvos karinius objektus. Krašto apsaugos ministras Arvidas Anuškas žada daugiau bendravimo ir mokymo galimybių rezervistams, šaliai plečiant karinius poligonus.

Šiais metais Lietuva treniruotėms siekia pakviesti nemažą skaičių atsarginių žaidėjų. Šiuo metu aktyviajame rezerve yra apie 30 000 žaidėjų, o budinčioje – per 100 000 žaidėjų.

Skaičių klausimas

Lietuvos gynybos vadas Valdemaras Rupsis sako, kad iškvietimų į mokymus nesulaukė tik nedidelė dalis atsargos karių. Vis dėlto tyla skamba, nes daugelis lažybininkų jaučiasi netikri ir nepasiruošę.

Lietuvai toliau plečiant savo karinius poligonus, tikimasi, kad šią skambią tylą pakeis audringas raginimas imtis veiksmų. Tokiems vyrams kaip Bijus – tai skambutis, kurio jie laukė, galimybė dar kartą pasitarnauti savo šaliai ir nuolatinis aktyvios pareigos svarbos įrodymas.

Didžiojoje nacionalinio saugumo uždangoje kiekviena gija yra svarbi. Kalbant apie Lietuvos atsargos karius, jų siūlai yra pasiruošę, pasiruošę akimirksniu įpinti savo įgūdžius į savo šalies gynybos audinį.

Taikos aidams pamažu užleidžiant vietą mokymų pažadui, Lietuvos atsargos kariai nekantriai pasiruošę dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą savo šaliai ir vaidmenį jos gynyboje.