„Northway Group“ per ateinantį dešimtmetį ketina investuoti 7,6 mlrd. USD į didžiausio Europoje biotechnologijų centro statybą Lietuvoje Vilniuje.

Projektas pavadintas „Bio City“ ir jam vadovauja „Northway Healthcare Group“, turinti dukterines įmones, įskaitant „Contract Development Manufacturing Organisations“ (CDMO), „Northway Biotech“ ir „Celltechna“. Projekto tikslas – sustiprinti Lietuvos buvimą pasaulinėje biotechnologijų srityje, įkuriant keturis pažangius biogamybos įrenginius ir du tyrimų centrus.

„Northway“ teigė, kad tai bus didžiausias biotechnologijų miestas Europoje, kurio plotas prilygs 10 futbolo aikščių. Iš viso bus keturios gamyklos ir du mokslinių tyrimų centrai. „Celltechna“ stato 8 000 kvadratinių metrų ploto genų terapijos centrą, kuris turėtų būti baigtas 2024 m., ir tikisi sukurti daugiau nei 100 darbo vietų.

„Northway“ teigė, kad genų terapijos įstaiga bus pirmoji tokia Baltijos šalyse, sustiprinanti Lietuvos vaidmenį genų terapijoje. Genų centras dirbs su „CDMO Northway Biotech“, kuri 2022 m. gegužę investavo 40 mln.

Be to, iki 2030 metų planuojama pridėti dar penkis kompleksus. Į penkis centrus bus įtrauktas virusologijos tyrimų ir plėtros centras, didelio masto mikrobų gamybos centras, didelio masto žinduolių gamybos centras, gyvybės mokslų paslaugų centras, garų ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo centras.

„Pastaruosius 20 metų veikę kaip biologinių medžiagų CDMO, manome, kad dabar yra tinkamas laikas imtis genų ir ląstelių terapijos“, – sakė Vladas Pomelis, Northway Biotech ir Celltechna generalinis direktorius. Biologinis procesas iš vidaus.

„Lietuva užima tvirtas pozicijas pasauliniame biotechnologijų pasaulyje. Mūsų objektai išsiskiria tuo, kad į vieną ekosistemą sujungiami skirtingi biotechnologijų sektoriai, palengvinantis bendradarbiavimą ir greitą idėjų bei technologijų įgyvendinimą. Lietuvos sostinė Vilnius pasirinktas dėl puiki universitetinė sistema ir gyvybės mokslų talentų koncentracija Lietuvoje.

Gyvybės mokslai Lietuvoje

2022 m. sausį ne pelno investicijų agentūros „Investuok Lietuvoje“ gyvybės mokslų komandos vadovė Karolina Karl sakė, kad šalis gali pasiūlyti talentų trūkumo sprendimą, nes turi „aukštos kvalifikacijos ir motyvuotų talentų telkinį, pasiruošusį kurti pridėtinę vertę. tavo reikalas.”

EBPO Užimtumas, 2020 Lietuva pranešė, kad šalyje yra daug akademiškai pasirengusių gyventojų ir didžiausias universitetinį išsilavinimą turinčių jaunuolių užimtumo lygis Europos Sąjungoje – 90 proc. 2017 m. iniciatyva pavadinta Darbas Lietuvoje Jis sukurtas ir siekia paskatinti užsienyje gyvenančius specialistus kurti karjerą Lietuvoje. Tai kartu su kitomis paskatomis, tokiomis kaip privalomas mokymas universitetuose, valstybės finansuojamas profesinis mokymas, 55 000 žmonių kasmet kvalifikacija ad hoc reabilitacijai per Lietuvos užimtumo agentūrą, plečia kvalifikuotų darbuotojų skaičių šalyje.

„Tikimės sukurti 2100 darbo vietų visuose šešiuose statomuose kompleksuose“, – sakė Poumilis.

„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduriame, nėra kompetentingų specialistų trūkumas; Lietuva gali pasigirti daug aukštos kvalifikacijos specialistų. Tačiau esame pasaulinėje konkurencijoje dėl talentų, o mūsų specialistai vis dažniau renkasi galimybes užsienyje. Spręsdami šią problemą, esame įsipareigoję pritraukti ir privilioti patyrusius specialistus iš užsienio, galinčius dirbti su mumis ir prisidėti prie biotechnologijų sektoriaus augimo ir inovacijų Lietuvoje. Šiuo metu viešojo sektoriaus investicijų trūksta, todėl paramos ieškome iš užsienio privačių investuotojų, galinčių prisidėti prie projekto augimo ir sėkmės.