Teisinė korupcija išbando Lietuvos įsipareigojimą laikytis teisinės valstybės

Teisinis mūšis mažoje Baltijos valstybėje Lietuvoje neseniai pasiekė Vakarų žiniasklaidą. Byloje yra ginčijamas variantas Raimondas Garbavičius, vienas turtingiausių Lietuvos verslo magnatų, jo šeimos nariai sako apimtas sukčiavimo schemų ir vykdomas ne pagal jo norus. Kartu buvo atnaujinti baudžiamieji tyrimai dėl bandymų atimti teises iš prezidento šeimos, o įtarimai korupcija pasiekė JAV, o kitas teismo posėdis numatytas gegužės 23 dieną.

Lietuva, neseniai tapusi Europos Sąjungos nare, yra JAV sąjungininkė Baltijos šalyse. Ji taip pat apėmė demokratiją, kaip ir daugelis Rytų Europos, Eurazijos ir Kaukazo šalių. Visuomenės pasitikėjimas teismais pastaraisiais metais nuolat gerėjo. Teismų korupcija kelia didelį susirūpinimą. Kaip pranešta anksčiau, dėl plataus kyšininkavimo skandalo 2019 m. galiausiai buvo pareikšti baudžiamieji kaltinimai 12 aukšto rango teisėjų, įskaitant šalies Aukščiausiojo Teismo narį. Visi 12 buvo atleisti iki 2021 m. pabaigos.

JAV toliau finansuoja Baltijos šalis, o Lietuva yra svarbi sąjungininkė. JAV bendradarbiavimas gynybos srityje tęsiasi JAV ir Lietuvos dvišaliuose santykiuose. 2017–2022 m., JAV valstybės departamentas Bus duota Užsienio karinio finansavimo (FMF) Lietuvai skirta 279,75 mln. Be to, šiai nedidelei Europos šaliai buvo skirta 8,9 mln. USD tarptautinio karinio švietimo ir mokymo (IMET) finansavimo.

Prieš mirtį vieno turtingiausių Lietuvos verslo magnatų Raimondo Karbavičiaus turto byla yra šalies įsipareigojimo teisei, teisingumui ir laisvoms rinkoms lakmuso popierėlis. Po verslininko mirties jo įmonių akcijos per Lietuvos paveldėjimo teisės teismus buvo perleistos jo broliui ir svainiams Henrikui Karbavičiui ir Aistei Krypaskinek. Broliai išsiskyrė.

Vykstančioje teisminėje kovoje Raimondo Garbavičiaus šeima kaltina korumpuotus teisėsaugos ir teismų pareigūnus bendrininkavimu su Aiste Grybauskiene, kuri yra susijusi su Arūnu Bugeliu. Abu planavo konfiskuoti žuvusio verslininko turtą. Šie asmenys kartu su teisėsaugos institucijomis naudojo žiniasklaidą ir korumpuotus teisininkus, prokurorus, teisėjus ir policijos pareigūnus savo nusikalstamoms schemoms įgyvendinti. Šeima tvirtina, kad tarp prezidento brolio ir buvusios žmonos buvo išdalinti 110 milijonų eurų, atimant jo šeimai ir anūkams teises.

READ  Kaltinamajam žudikui buvo liepta grįžti į Lietuvą arba gresia laisvės atėmimas

Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl Raimondo Garbevičiaus testamento. Visos žemesnės instancijos teismų bylos yra paveiktos aukščiau minėtų asmenų ir aukšto rango kriminalinės policijos pareigūnų. Kyšininkavimo teismai nustatė, kad Raimondas Garbavičius, surašydamas testamentą, suprato savo veiksmus, nepaisant priešingų empirinių įrodymų. Civilinėje byloje ekspertizes atliko valstybės ekspertas, kuris spaudžiamas Raimondas išreiškė valią ir suprato savo veiksmus niekieno nenukentėjęs. Neseniai teismas panaikino savo sprendimus, o gegužės 23-iosios posėdis parodys, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atlaikys korupcinį grasinimų ir kyšininkavimo spaudimą.

Kaip anksčiau buvo rašoma spaudoje, Raimondo šeima užsakė nepriklausomą ekspertizę, kurios rezultatai buvo visiškai kitokie. Jame nurodyta, kad Raimondas testamento pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Tą pačią išvadą civilinėje byloje pateikė Šveicarijos ekspertai ir akademikai.

Siužetą užbaigiant aukšti kriminalinės policijos pareigūnai kartu su minėtu advokatu Henriku Karbavičiumi ir Iztecu Krybauske pradėjo išpuolį prieš verslo magnato šeimą.

Raimondo chartiją parengė artimas Grypaskinevo draugas notaras. Baudžiamosios bylos duomenimis, susitarimas buvo sudarytas pagal Raimondo surašytą popierių. Straipsnį pamatę teisininkai ir nepriklausomas notaras paaiškino, kad iš dokumento testamento sudaryti negalima, o Raimondas turės pateikti oficialų gydytojų sprendimą, kad jis suprastų ir išreikštų savo valią. Žinoma, tai nebuvo padaryta, o minėti asmenys susitarimą parengė be Raimondo ir pateikė pasirašyti.

Teisinės valstybės trūkumas, kurį iliustruoja besitęsianti Lietuvos kanclerio turto ginčų saga, atskleidžia bendrininkavimą ir korupciją Lietuvos teisėsaugos ir teismų sistemoje. Tikėtina, kad teisinės valstybės principus Lietuvoje pakirs posovietinės korupcijos schemos, kai nusikaltėliai vykdo nusikalstamas turto perdavimo schemas su valdžios pareigūnais, teisėsaugos pareigūnais, prokurorais ir teisėjais. Kad ir kaip būtų nuspręsta, bus nagrinėjamas Lietuvos įsipareigojimas laikytis teisinės valstybės.

READ  Lietuva pratęsia lokautą tarp pirmųjų aptiktų Pietų Afrikos varianto atvejų

Jei jus domina rašymas „International Policy Digest“ – rašykite mums adresu [email protected]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *