Frankfurtas – naujo fronto atidarymas ECB kova su hiperinfliacija Dėl to bus deramasi dėl palūkanų normų, todėl šią savaitę bus mažiau tikėtinas jų kilimas.

Kartu su savo sprendimu dėl skolinimosi išlaidų Europos Centrinis Bankas ketina paskelbti apie savo planus nuversti 5 trilijonus eurų (7,1 trilijono Singapūro dolerių) obligacijų, įsigytų per ankstesnius skatinimo postūmius, o tai padidins iki 200 bazinių punktų kainų padidėjimą.

Vanagai 25 narių valdančiojoje taryboje nori pradėti procesą, vadinamą kiekybiniu griežtinimu. Kolegos balandžiai, bijodami neišvengiamo nuosmukio, gali panaudoti šį ryžtą kaip svertą, siekdami užsitikrinti kuklesnius kurso pokyčius. Ekonomistai tikisi, kad ketvirtadienį po 75 bazinių punktų per pastaruosius du susitikimus pasislinks pusė punkto.

Tai nebūtų pirmas toks kompromisas. Dar liepos mėnesį Europos centrinis bankas Atskleidė didesnį nei tikėtasi tarifo padidėjimą Įvedus naują įrankį, skirtą nuraminti obligacijų rinkas labai įsiskolinusiose euro zonos šalyse, panaikinus piniginę pagalbą.

Statos dabar didesnės. Nors infliacija gali siekti aukščiausią tašką, 1,5 procento indėlių palūkanų norma yra artima tokiam lygiui, dėl kurio kyla dar didesnė žala trapiai ekonomikai. Be to, QT yra neatrasta teritorija tiek Europos Centriniam Bankui, tiek Europos rinkoms.

„Pastaruoju metu griežtesnė Valdančiosios tarybos frakcija buvo ne tokia agresyvi, siekdama dar griežtesnių sugriežtinimų“, – sakė Frankfurto DZ banko strategė Birgit Hensler. „Mainais į greičiausiai ne tokį staigų palūkanų normų kėlimą politikos formuotojai gali nuspręsti nuo kovo sustabdyti visišką pinigų srautų reinvestavimą pagal turto pirkimo programą.

Du ryškiausi šių metų ECB vanagai lietuvis Gediminas Šimkus ir latvis Martinsas Kazakas paliko atviras duris mažinti palūkanų normą, o tai rodo kompromisą tarp balanso mažinimo ir didinimo tempų.

Kazakas lapkritį sakė, kad jei įrankių asortimentas bus išplėstas, „galbūt kurso didinimas kada nors gali sumažėti“.

Prancūzas François Villeroi de Gallau tiesiai šviesiai pasakė, kad norėtų padidinti pusę taško. Vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as laikėsi panašios nuomonės, sakydamas, kad „jau daug kas nuveikta“ ir „pradžios taškas dabar yra kitoks“.

Po gruodžio mėnesio Bloomberg apklausti ekonomistai prognozavo dar 50 bazinių punktų padidėjimą vasario mėn. Jie mato, kad ECB pirmąjį ketvirtį pradeda iškrauti obligacijas pagal QT.

Kaip tai įvyks, nėra iki galo aišku, be didžiosios daugumos pareigūnų pageidavimų leisti apmokėti skolas, o ne vykdyti pilnus pardavimus. Prezidentė Christine Lagarde pažadėjo laikytis „išmatuoto ir nuspėjamo“ požiūrio.

Tačiau tikslus QT dizainas, ypač jo laikas ir greitis, yra didžiausia konflikto vieta. Fed ir Anglijos banko patirtis siūlo tik ribotas gaires, nes Europos centriniam bankui reikia strategijos, kuri veiktų 19 – netrukus bus 20 – skirtingų šalių bloke.

Nepaisant Bundesbanko prezidento Joachimo Nagelio spaudimo iki kovo nustoti visiškai reinvestuoti negrąžintą skolą pagal APP, atrodo, kad mūsų šūkis yra atsargumas.

Pavyzdžiui, net kolega iš Nyderlandų Klasas Knottas nori „anksti, bet dalinai reinvestuoti, kad išbandytų vandenis prieš kalibruojant galutinį slydimo tempą“.