Trys karo savaitės, keturi sankcijų raundai ir kelias dienas trukusios taikos derybos nesustabdė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atakuoti Ukrainą.

Tačiau Ukrainos pajėgos nusiteikusios laimėti. Tačiau jei jiems nepavyks, trys Baltijos valstybės – Latvija, Lietuva ir Estija – gali tapti kitais Kremliaus taikiniais, pareiškė jų šalies prezidentas Volodymyras Želenskis. Buvusios Sovietų Sąjungos, nepriklausomybę atgavusios tik 1990-aisiais, narės yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narės. Tai yra, pagal pagrindinį Konvencijos 5 straipsnio tekstą, užpuolimas prieš vieną asmenį yra kėsinimasis prieš visus ir taikomas Lietuvai, jei ji įsiveržia į Rusijos pajėgas. Tačiau atsižvelgiant į Rusijos, jos sąjungininkės Baltarusijos artumą ir įtemptą šalių istoriją, Baltijos šalys apibūdinamos kaip šiuolaikinis Vakarų Berlynas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad tai gali būti jo šalies taikinys.

„Niekada neturėjome iliuzijų, kad būsime pamiršti [by Russia], „Sakė.“ Daug nuveikėme stiprindami savo saugumą: planuojame didinti išlaidas gynybai, daugiau investuoti į karinę techniką, o ateityje didinti išlaidas gynybai… dėl geopolitinės situacijos, grėsmių ir mūsų priimamų sprendimų gali padaryti. Be ilgų diskusijų [in government].

Prezidentas Nousada pareiškė, kad reikia daugiau tarptautinių sankcijų, siekiant padidinti vidaus išlaidas gynybai ir nubausti bei užkirsti kelią Rusijai nuo tolesnės agresijos. Jis sakė, kad jo šalis yra pasirengusi nutraukti visą naftos ir dujų importą iš Maskvos.

BBC žurnalistė Victoria Craig, pasaulinio Marketplace Morning Report leidimo redaktorė, pakalbino Lietuvos prezidentą Kitaną Nousadą.

„Mes pasiruošę”, – sakė jis. „Tai sukels tam tikrų problemų, bet tos problemos nebus didelės ir neturės didelio ekonominio poveikio. Žinoma, tai priklauso nuo laiko, kiek laiko užtruks taisymas. Bet aš sakyčiau, kitaip tariant, mes yra labiau pasirengę tokiam Rusijos energijos šaltinių mažinimui nei daugelis ES šalių.

Tiesą sakant, Lietuva pastaraisiais metais mažina savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos srityje, nors Maskva išlieka svarbia tiekėja. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2019 metais į šalį importuota 78% Baltijos šalių žalios naftos, o 2010 metais – 98%.

Lietuvai ir kitoms Europos dalims mažinant priklausomybę nuo Rusijos, regiono šalys daugiausia dėmesio skiria pagalbai išgyvenusiems karą Ukrainoje. Kai vasario pabaigoje kilo konfliktas, prezidento Nousados ​​vyriausybė buvo pasirengusi priimti 10 000 pabėgėlių. Tačiau jis teigė, kad į jo šalį atvyko daugiau nei 15 000 žmonių ir šis skaičius kasdien auga.

Žmonės visoje šalyje atveria duris prieglobsčio prašytojams ir saugumui, o Lietuvos valdžia padeda aprūpinti maistu, pastogę ir ilgalaikį darbą.