2022-04-03 Diskusijos dalyviai, dirbantys keturiose šalyse įsikūrusiose institucijose, dalijosi restauravimo ir specialių pasirodymų, internetinių iniciatyvų ir asmeninių parodų organizavimo patirtimi.

Trečiadienį, kovo 2 d., antrasis leidimas Tarptautinis kino festivalis „Oclock“. (2022 m. kovo 1-6 d.) vyko paskaita „Kino paveldo atidengimas“. Pagrindinis užsiėmimo tikslas buvo pasidalinti įvairia restauravimo patirtimi ir surengti specialius šou, internetines iniciatyvas ir personalines parodas.

Po įžanginių žodžių iki Mirona Radu„O’Clock“ meno vadovas (žr Interviu), rumunų kino kritikas ir moderatorius Kristi Merculescu Pranešėjai pristatė ir kalbėjo per šiuo metu atsinaujinusį susidomėjimą, ypač tarp jaunų kino ir vizualinių studijų studentų, iš naujo atrasti archyvus. buvo kalbėtojai Anna Qasmatipavaldinys Graikijos kino centras; Marija KomnenosPrezidentas Graikijos filmų archyvas; Bogdanas Movilianopavaldinys Rumunijos nacionalinis archyvas; Osto Giusetopavaldinys Lietuvos kino centreInformacijos ir paveldo departamentas; Trevoras Mozė, iš Pietų Afrikos nacionalinio kino, vaizdo ir garso archyvo; Rumunų kino kritikas ir UNATC profesorius Andrejus Rosas.

Komnenos per Graikijos filmų archyvo darbą kalbėjo apie filmų rinkimą, kurį jis daro nuo 1962 m., „iš pradžių fotocheminėmis priemonėmis, o vėliau skaitmeniniu būdu“. Šiuo metu tai yra vienintelis Graikijos archyvas, kuriam priklauso vietinių nebyliųjų filmų kolekcija, kai kuriuos padovanojo pirmaujantys filmų kūrėjai, kai kuriuos įsigijo, o kitus anksčiau atrado užsienio kino archyvai. Ji paaiškino, kad Graikijos visuomenės atsiliepimai iš esmės buvo teigiami ne tik dėl reguliarių seansų institucijos patalpose – dviejuose vidaus teatruose ir viename lauko kino teatre, bet ir per specialius klasikinių filmų, pvz. dinos demopulus“ stereo (kuri sutraukė beveik 2000 žiūrovų salėje po Akropoliu) ir Dimitris Gaziadis“ Atėnė Apache (Su daugiau nei 2000 žiūrovų Graikijos nacionalinėje operoje). Be to, bendradarbiaudama su tam skirtais Europos topų sąrašais, institucija galėjo išleisti filmus internete, suskaitmeninant arba kartu patobulinus ir atkurtus daugiau nei 45 grožinės ir negrožinės literatūros pavadinimus.

Ross ir Moviliano papasakojo apie savo organizacinį darbą bendroje įmonėje The Aktyvus archyvas, kuri prieš dvejus metus UNATC pradėjo skaitmeninti studentų filmus, organizuoti fizinius ir internetinius pristatymus bei diskusijas. Dabar projektas taip pat apima tam tikrą interjero atkūrimo veiklą, kuri buvo apibrėžta kaip „lėtas procesas, orientuotas į senovės ir svarbius romėnų pavadinimus, kurie turėtų būti išdėstyti 4K“. Paprastai šie filmai yra išvalomi nuo negatyvų, ir tai suteikia jiems labai švarų vaizdą, bent jau plačiajai auditorijai, nežinančiai apie restauravimo praktiką. Movilanu taip pat atkreipė dėmesį į augantį Cinemateca Online vaidmenį, kuriame dabar yra daugiau nei 150 funkcijų atskiroje platformoje. Šie pavadinimai yra lokalizuoti ir prieinami visame pasaulyje. Visą savo patirtį jis apibūdino kaip „smagų pasivažinėjimą“, nes galėjo žiūrėti šiuos filmus aukštesne kokybe, o formatas galėjo labai paveikti „konkretaus filmo supratimą ir atmintį“. Paslauga pasiekė aukščiausią vartotojų skaičių per su pandemija susijusį uždarymą, tačiau ji vis dar turi lojalią bendruomenę. Filmų kaina apie 2 eurus už pavadinimą.

Jucytė kalbėjo apie Cup.lt, kuri yra nemokama platforma, kuria naudojasi 2000 Lietuvos mokytojų, norėdami šviesti savo mokinius apie meno ir propagandos ryšį. Ji pabrėžė, kaip projektas gali atlikti esminį ir savalaikį vaidmenį, nes gyvename pasaulyje, kuriame internetinės naujienos ne visada sako tiesą. Ant pavadinimų pridedama tam tikra rašytinė medžiaga, kuri gali padėti mokytojams pasiruošti pamokoms prieš peržiūrint filmą su mokiniais ir aptariant jį klasėje.

Tada lektoriai pasidalijo savo nuomone apie propagandinių filmų pristatymą, diskutavo, ar ir kaip juos reikėtų įtraukti tokius, kokie jie yra, gerai ar blogai, nes jie yra mūsų istorijos dalis, tačiau gali turėti ir ypač prieštaringų idėjų bei prasmių.

Vėliau Mozė prabilo apie turtingas Pietų Afrikos kino tradicijas – tai penkta pagal senumą kino industrija pasaulyje – ir archyvo darbus, kuriais siekiama paneigti mitus apie tai. duok pavyzdį Charlize Therondažnai laikomas pirmuoju Pietų Afrikos akademijos apdovanojimo laureatu, nors iš tikrųjų pirmasis nugalėtojas buvo Tedas Moore’as1966 m. filmo fotografijos režisierius Vyras visiems metų laikams. Liūdnais apartheido laikais komisijai buvo pavesta surasti ir išsaugoti visus Pietų Afrikoje sukurtus filmus. Musa pasidalijo nuomone, koks daugialypis turėtų būti archyvo vaidmuo: „Koks archyvo vaidmuo yra ne tik išsaugoti filmą, bet ir garsą. Visi apie tai žinome. Nelsonas MandelaJuostos, kurias turime saugoti, dabar yra sunumeruotos ir prieinamos – yra žodinė istorija ir nemateriali kolekcija [made up of posters, photographs, clippings, scripts and so on] ir meninio teatro būrelis.

Sesija baigėsi trumpa atvira diskusija.