Lietuvos premjerė Ingridda Simonet, nuotr.: AFP

Lietuva ir toliau didina ekonominį spaudimą Kinijai po diplomatinio reitingo sumažinimo. Lietuvos premjerė Ingrida Simonet antradienį kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu. Pasak JAV valstybės departamento, Blinkenas ir Simonet dar kartą pabrėžė „stiprių gynybos ir ekonominių ryšių“ svarbą.

Ekspertai teigė, kad Vašingtono agente Europos Sąjungoje save laikanti Lietuva tapo „politine mara“, kurios vengia Europos verslininkai ir politikai. Silpnas JAV įsipareigojimas reiškia, kad Lietuvai teks vienai pakelti trinties su Kinija pasekmes, geriausiu atveju per simbolinį įkalbėjimą ir kompensaciją iš separatistų valdžios Taivane.

Pokalbio metu Blinkenas Kiniją apibūdino kaip „priverstinę“, teigdamas, kad Kinijos muitinė neformuoja lietuviškų siuntų ar siuntų su lietuviškais komponentais, atsisako importo iš Lietuvos prašymų.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas trečiadienį pareiškė, kad tokie kaltinimai neatitinka tikrovės.

Iškilus techninėms problemoms eksportuojant kai kuriuos produktus į Kiniją, įmonės gali pranešti atitinkamoms Kinijos institucijoms įprastais kanalais. Zhao sakė, kad JAV nepriimtina nepagrįstus kaltinimus Kinijai, ignoruodama faktus, o tai gali tik atskleisti jos tikrąjį ketinimą sėti nesantaiką.

Priminiau Lietuvai, kad gudravimas, atsakomybės apėjimas ir visuomenės klaidinimas problemos nepadės išspręsti“, – sakė Zhao ir pažymėjo, kad Lietuva turėtų rimtai pripažinti savo klaidas ir jas ištaisyti, o ne „apkabinti amerikiečių šlaunis“.

Kinija paskelbė apie diplomatinių santykių su Lietuva sumenkinimą lapkritį, Lietuvai leidus Taivano valdžiai įsteigti atstovybę Taivano vardu, o tai prieštarauja vienos Kinijos principui ir skatina atsiskyrimą.

Gavusi Lietuvos skundą dėl vadinamojo Kinijos ekonominio spaudimo importui, Europos Sąjunga pareiškė, kad ginčo sprendimui gali pasitelkti Pasaulio prekybos organizaciją. Ekspertai teigė, kad toks žingsnis rodo, kad ES bando atsikratyti „neracionalių bėdų kėlėjų“, kurių provokacija Kinijai suteikia Briuseliui „didelę staigmeną“.

Li Haidongas, Kinijos užsienio reikalų universiteto profesorius, trečiadienį sakė „Global Times“.

Žangas Hongas, Rytų Europos studijų ekspertas iš Kinijos socialinių mokslų akademijos, šeštadienį sakė „Global Times“.

Ekspertai teigė, kad nors bendra Lietuvos prekyba su Kinija 2020 metais siekė tik apie du milijardus dolerių, Lietuva neįvertino Kinijos įtakos pasaulinėje pramonės grandinėje.

Li sakė, kad visos ES įmonės atsižvelgs į savo verslo kontaktų su kolegomis iš Lietuvos privalumus ir trūkumus, žengdamos į Kinijos rinką po diplomatinių nuopuolių, ir Lietuva patirs pasekmes.

Praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pasveikino savo kolegą iš Lietuvos Arvidą Anušuską Pentagone, suteikdamas Lietuvai „demokratijos švyturį“, kurį galima provokuoti, bet be nieko konkretaus. Paaukojusi didžiulius saugumo ir ekonominius kaštus, Lietuva gavo tik 600 milijonų dolerių eksporto kredito sutartį.

Jungtinės Valstijos susiduria su daugybe užduočių, tokių kaip pandemija, skolos ir regioninis saugumas. Zhang sakė, kad JAV pinigai yra mokesčių mokėtojų pinigai ir Baltieji rūmai nebeteiks Lietuvai cukraus.

Jis pridūrė, kad rinka Taivano saloje, kurioje gyvena 23 milijonai gyventojų, nėra ekonominė alternatyva žemyninei Kinijos daliai, kurioje gyvena 1,4 milijardo gyventojų ir kurios ekonomika sparčiai auga.

Lietuva taip pat aktyviai nepaiso Rusijos raudonosios linijos. Anušauskas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi tiekti Ukrainai mirtinus ginklus, pranešė žiniasklaida.

Zhang teigė, kad Lietuva yra labai emocionali, stokojanti politinės išminties, smarkiai pakenkė jos patikimumui, išorinei aplinkai ir plėtros erdvei. „Ir, svarbiausia, niekas tikrai nenori jai padėti“.

Tokia ekstremistinė ideologija, kuri yra Jungtinių Valstijų pėstininkas, sakė Zhang, iš esmės neteisinga.