1. Kas vyksta su Ukrainos siekiu įstoti į NATO?

Ukraina pirmą kartą paraišką pateikė 2008 m. prieš Bukarešto viršūnių susitikimą, kuriame NATO pasakė, kad gali prisijungti ir Gruzija, bet nenustatė datos. Praėjusį rugsėjį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai paprašė NATO įvykdyti savo pažadą. Kai kurios NATO narės, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis Estija, Latvija ir Lietuva, spaudė sąjungininkus, kad šis prašymas būtų įgyvendintas. Atrodo, kad Prancūzija sugalvojo bent jau pateikti Ukrainai veiksmų planą, nubrėžiant etapus ir pažangą, tačiau Vokietija šį klausimą sprendžia atsargiau. Viena didelė problema: jei Ukraina būtų narė, NATO sutarties 5 straipsnis galėtų įtraukti sąjungininkus į vykstantį karą, nes jame teigiama, kad vienos NATO narės puolimas „bus laikomas puolimu prieš jas visas“. Kai kurios NATO narės toli gražu nesuteiks narystės artimiausiu metu, o siekia suteikti saugumo garantijas – ilgalaikės finansinės ir karinės paramos forma – kad sustiprintų Ukrainos gynybą ir neleistų Rusijai vėl pulti, pasibaigus dabartiniam karui. Šios priemonės taip pat gali palengvinti Ukrainos narystės procesą, kai tam tinkamas laikas.

2. Kiek šalių yra NATO narės?

Suomijos priėmimas padidino narių skaičių iki 31 šalies, palyginti su 12, kai 1949 m. buvo įkurta NATO. Šis augimas atspindi NATO evoliuciją nuo atramos prieš sovietų puolimą šaltojo karo metu iki plačios Šiaurės Amerikos ir Europos partnerystės dėl bendros politinės ekonominis pagrindas. Vertinga.

3. Ko reikia norint prisijungti?

NATO šalys turi vieningai priimti naująją narę. Patvirtinimas iš esmės yra politinis sprendimas, nors NATO nustato kriterijus, kuriuos turi atitikti būsimos naujos narės. Tai – veikianti demokratija, pagrįsta rinkos ekonomika, sąžiningas elgesys su mažumomis ir įsipareigojimas taikiai spręsti ginčus. Pareiškėjas turėjo turėti gebėjimų ir noro kariškai prisidėti prie NATO operacijų – visa tai padėjo pagreitinti procesą Suomijai ir Švedijai, kurios ilgus metus treniravosi aljanse ir turi modernią, NATO reikalavimus atitinkančią ginkluotę. įranga. NATO taip pat aiškiai nurodė, kad „neišspręstų išorinių teritorinių ginčų“ buvimas trukdo ją priimti, o tai suteikia Putinui pranašumą, nes Rusijos pajėgos užima tarptautiniu mastu pripažintas Gruzijos ir Ukrainos dalis.

4. Ar Švedijai bus leista prisijungti?

Ir Suomija, ir Švedija tikėjosi nedidelio pasipriešinimo staigaus jų noro prisijungti prie aljanso, kai apie tai paskelbė 2022 m. gegužę. Tačiau Turkija, kuri, kaip ir visos NATO narės, gali vetuoti naujos narės prisijungimą, išreiškė susirūpinimą dėl savo santykių su Aljansu. kurdai. Grupės, kurias Turkijos pareigūnai laiko teroristinėmis. Suomijai pavyko įveikti Ankaros rūpesčius. Švedija dar turi įtikinti Turkiją ir Vengriją prisijungti prie jos. Švedija ir jos sąjungininkės ragina Turkiją pasirašyti Švedijos narystę iki liepos mėnesį įvyksiančio NATO vadovų viršūnių susitikimo. Naujas kovos su terorizmu įstatymas Švedijoje įsigalioja birželio 1 d., o Švedijos lyderiai tikisi, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas greičiausiai sutiks su pasiūlymu. Tikimasi, kad Vengrija parems Švedijos narystę, kai tik Turkija parodys, kad ketina tai padaryti, kaip tai padarė Suomijos prašymu.

Gruzija taip pat vis dar tikisi, kad galės prisijungti, tačiau susiduria su panašia problema kaip Ukraina: Rusijos pajėgos šiuo metu okupuoja Abchaziją ir Pietų Osetiją – dvi tarptautiniu mastu pripažintas šalies dalis. Bosnija ir Hercegovina taip pat pateikė paraišką, tačiau vietos padaliniai savo perspektyvas artimiausioje ateityje laiko menkas.

6. Kokie Rusijos rūpesčiai?

Putinas ir jo vyriausybė mato, kad NATO plečiasi į tai, ką jis laiko savo įtakos sfera, kuri po Šaltojo karo sumažėjo ir kurią Putinas siekia atkurti. Estija, Latvija ir Lietuva, trys buvusios sovietinės respublikos, dabar yra NATO narės. Remdamasi savo pačios saugumu, Rusija primygtinai reikalauja, kad NATO niekada neturėtų leisti prisijungti prie buvusių sovietų šalių, tokių kaip Ukraina ir Gruzija. Rusija taip pat atmeta NATO teiginius, kad tai yra gynybinis aljansas, kaltindama bloką siekiu suvaldyti Maskvą ir sėti nestabilumo intervencijomis tokiose vietose kaip Artimieji Rytai ir Balkanai. Suomijai prisijungus prie aljanso Kremlius pareiškė, kad NATO plėtra „yra kėsinimasis į mūsų saugumą“, ir pridūrė: „Imsimės atsakomųjų priemonių“, nenurodydamas, kokios tai priemonės.

NATO teigia, kad jos „atvirų durų politika“ dėl plėtros padėjo padidinti stabilumą ir gerovę Europoje. Jos vaidmuo išsiplėtė po Sovietų Sąjungos žlugimo ir apėmė serbų pajėgų bombardavimą per karus Bosnijoje ir Kosove 1990-aisiais, ginklų embargą Libijai 2011 m., padedant Europai susidoroti su prasidėjusiu pabėgėlių iš Artimųjų Rytų antplūdžiu. 2015 m. ir kibernetinės gynybos stiprinimas, o nuo 2014 m. tarptautinių kovinių grupių dislokavimas Rytų Europoje, reaguojant į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą. NATO taip pat bando apibrėžti savo vaidmenį sprendžiant didėjančios Kinijos įtakos problemą. 2019 m. viršūnių susitikimas išplėtė NATO kompetenciją, kad kosminė erdvė kartu su oru, žeme, jūra ir kibernetine erdve taptų „operatyvine sfera“.

Daugiau tokių istorijų rasite adresu bloomberg.com