Lietuva, Baltijos valstybė ir Europos Sąjungos bei NATO narė, 2021 metais įvedė priemones, skirtas pažaboti nelegalią imigraciją iš kaimyninės Baltarusijos.

Prieštaringai vertinamas įstatymas leido migrantus laikyti centruose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje iki šešių mėnesių, jei galioja nepaprastoji padėtis.

Teismas konstatavo, kad apribojimas „neatitinka iš Konstitucijos kylančio reikalavimo, kad asmens teisė nebūtų ribojama labiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti“.

Po šio sprendimo Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė gynė priemones, sakydama, kad jos „būtinos“ nacionaliniam saugumui užtikrinti.

„Mes neturime kitų savigynos galimybių“, – sakė jis žurnalistams. „Jei turėčiau dar kartą priimti tokius sprendimus, tai daryčiau“.

Teismo sprendimas priimtas dėl Irako piliečio skundo.

Jis 2021-aisiais buvo sulaikytas pusei metų, tarp maždaug 4200 migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, kurie tais metais nelegaliai kirto sieną iš Baltarusijos.

Lietuvos vyriausybė ataką pavadino „mišriu išpuoliu“, kurį suplanavo Baltarusijos valdžia, keršydama už tarptautines sankcijas Minskui.

Teisių grupė palankiai įvertino Konstitucinio Teismo sprendimą.

„Tai aiškus priminimas Lietuvos politikams, kad Lietuva yra teisinė valstybė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Juret Juskait.

„Tokie įstatymai, kai žmonės sulaikomi be teismo sprendimo, yra priimtini Lukašenkos režimui, bet ne demokratinei ES valstybei“, – sakė jis, turėdamas omenyje Baltarusijos autoritarinį lyderį Aleksandrą Lukašenką.

Šių metų pradžioje Vilnius taip pat priėmė įstatymus, įteisinančius vadinamąjį prieglobsčio Lietuvoje siekiančių prašyti asmenų atstūmimą.

sau-mmp/js