Po pirmojo šalies prezidento rinkimų turo Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda ketina eiti pareigas antrai kadencijai.

Per 2019 metų rinkimus jis susikaus su ministre pirmininke Ingrida Simonite antrajame šalies prezidento rinkimų ture.

Pirmajame ture surinkusi 45 proc. Iš viso varžosi aštuoni kandidatai, todėl jam ar bet kuriam kitam kandidatui sunku surinkti 50% balsų, reikalingų sekmadienį laimėti. Antrasis rinkimų etapas vyks gegužės 26 d.

Balsavimas baigėsi 20 val. vietos laiku. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, išankstinis rinkimų aktyvumas buvo 59,4 proc., didesnis nei per praėjusius 2019 m.

Pagrindinės prezidento funkcijos Lietuvos politinėje sistemoje – prižiūrėti užsienio ir saugumo politiką bei eiti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas. Didėjant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, tai pabrėžia santykinai mažos šalies padėtį, atsižvelgiant į jos strateginę vietą NATO rytiniame flange.

Kaliningradas, Rusijos anklavas prie Baltijos jūros, yra tarp Lietuvos šiaurėje ir rytuose bei Lenkijos pietuose. Lietuvoje ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje kelia didelį susirūpinimą dėl pastarojo meto Rusijos karių laimėjimų šiaurės rytų Ukrainoje.

Visos trys Baltijos valstybės paskelbė nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos žlugimo ir ryžtingai pasirinko vakarietišką kursą, įstodamos ir į Europos Sąjungą, ir į NATO.

Nausėda yra nuosaikus konservatorius, kuriam po sekmadienį įvykusių rinkimų sukanka 60 metų. Viena pagrindinių jo varžovių yra dabartinė ministrė pirmininkė ir buvusi finansų ministrė 49 metų Ingrid Simonitė, 2019 metais įveikusi jį 66,5% balsų.

Kitas konkurso dalyvis, Ignas Vėgelė, iškilo priešindamasis apribojimams ir skiepams per Covid-19 pandemiją.

Pirmoji Nausėdos kadencija baigiasi liepos pradžioje.