Lietuva yra piečiausia ir didžiausia iš trijų Baltijos valstybių. Kaip mažos valstybės sudėtingoje kaimynystėje, Baltijos šalys yra suinteresuotos išlaikyti tarptautines normas, žmogaus teises, demokratiją, liberalią ekonomiką ir taiką. Dėl šių baltiškų bruožų šios trys valstybės dažnai tapo įtemptos Pekino atžvilgiu. Tačiau nė viena iš Baltijos šalių taip nesusidūrė su Kinija kaip Lietuva. 2021 metais Lietuva tapo pirmąja šalimi, oficialiai pasitraukusia iš Pekino vadovaujamos Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo iniciatyvos (Kinija-CEEC, dar vadinama 16/17+1). Lietuva taip pat priėmė sprendimą leisti atidaryti Taivano atstovybę sostinėje Vilniuje, pažymėdama, kad biuras buvo vadinamas „Taivano” įstaiga, o ne „Taipėjaus” įstaiga. Šio pavadinimo pasirinkimas prieštarauja dešimtmečius visame pasaulyje nusistovėjusiai praktikai, ypač atsižvelgiant į tai, kad kinų kalbos versijoje buvo dvi raidės, reiškiančios „Taivaną“, todėl Pekinas jį laikė pavojingu ir provokuojančiu žingsniu.

Dėl šių įvykių Kinijos ir Lietuvos santykiai labai pablogėjo. Šio rašymo metu oficialūs dvišaliai santykiai yra de facto ir vienašališkai nužeminti iki reikalų patikėtinio lygio, Lietuvos fizinė ambasada Pekine yra tuščia, o maža šalis vis dar patiria didelį ne tik diplomatinį, bet ir ekonominį spaudimą. Iš Kinijos. Šiame straipsnyje aptariama, kaip Kinija, bandydama panaudoti ekonominę prievartą, reagavo į pastarojo meto Lietuvos priemones. Jame analizuojamos Pekino taikomos priemonės, kaip jos paveikė Lietuvą ir jos vietą Europoje bei ilgalaikės Pekino elgesio Lietuvos atžvilgiu pamokos.

Daugiau informacijos apie tai, kaip Lietuva ir apskritai Baltijos šalys susitvarko su Kinijos ekonomine galia, iniciatyva „Juosta ir kelias“ bei Kinijos taikomomis ekonominės prievartos problemomis, rasite čia.

Užsienio santykių taryba išreiškia dėkingumą Fordo fondui už dosnią paramą šiam projektui.