Klaipėda: Sekmadienį (rugsėjo 4 d.) į Lietuvą atvyko apie šimtas vokiečių karių, Vokietijai pažadėjus sustiprinti savo buvimą NATO rytiniame flange po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Klaipėdos uostamiestyje kariai buvo išmesti iš valties.

Jie turėjo suformuoti naujos brigados vadovaujantį padalinį, kurį paprastai sudarė apie 4000 karių.

„Mūsų žinia mūsų sąjungininkams čia, rytuose, yra ta, kad esame įsipareigoję užtikrinti saugumą“, – sakė brigados vadas Christianas Nowrathas.

Jis pridūrė, kad vadovybės padalinys visam laikui liks Baltijos šalyje, o koviniai daliniai prisijungs prie jų pratyboms.

Vienas aukšto rango Vokietijos kariuomenės narys sakė, kad pratybos gali prasidėti jau spalį.

NATO kovinei grupei Lietuvoje vadovaujanti Vokietija Lietuvoje jau turi apie 1500 vokiečių karių.

Buvusios sovietų valdomos Baltijos valstybės Estija, Latvija ir Lietuva, kurios dabar yra Europos Sąjungos ir NATO narės, nerimauja, kad Rusija gali būti šalia, jei nugalės Ukrainą.

Nuo konflikto pradžios jie prašė daugiau NATO karių ir sukurti brigadas, kurios pakeistų dabartinius dalinius.

Birželio mėnesį kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad yra pasirengęs siųsti į Lietuvą daugiau karių, „siekiant stiprios kovos jėgos, galinčios veikti kaip atgrasymo priemonė ir apsiginti nuo agresijos“.

NATO pastaraisiais metais sustiprino savo rytinį flangą, ypač nuo Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 m.

2017 metais keturios daugianacionalinės kovinės grupės buvo dislokuotos trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos invazijai, NATO nusprendė įkurti keturias naujas kovines grupes Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.