Du Europos centrinio banko politikos formuotojai penktadienį pareiškė, kad Europos centrinis bankas ir toliau didins palūkanų normas, kol infliacija bus suvaldyta, nes apklausos rodo, kad kova su kainų augimu dar toli gražu nesibaigė.

Prancūzijos centrinio banko vadovas François Villeroy de Gallo ir jo kolega iš Lietuvos Gediminas Šimkus dar kartą patvirtino ECB siekį prireikus kelis kartus padidinti skolinimosi išlaidas, o tuo finansų rinkos vis dar abejoja.

„Pagrindinės pastangos buvo padarytos, nors tikėtina, kad kainos šiek tiek padidės“, – Prancūzijos stoties „Radio Classic“ sakė Villeroy.

20-ies eurą naudojančių valstybių centrinis bankas ketvirtadienį septintą kartą iš eilės padidino pagrindinę indėlių palūkanų normą, tačiau 25 baziniais punktais buvo mažesnis nei ankstesnis.

Pinigų rinkos kainos parodė, kad investuotojai laiko didelę tikimybę, kad kitą mėnesį indėlių palūkanų norma padidės 25 baziniais punktais, o tai gali siekti 3,50 proc., tačiau jie buvo mažiau įsitikinę, kad po to ECB vėl kels.

Villeroy paaiškino mažesnį palūkanų normos padidinimą ketvirtadienį sakydamas, kad didesnės normos pradeda daryti įtaką infliacijai. Europos centrinis bankas padidino indėlių palūkanų normą 375 baziniais punktais – beprecedentę nuo praėjusių metų liepos mėnesio.

„Matome, kad palūkanų normų didinimo efektas persmelkė ekonomiką“, – sakė jis.

Penktadienio duomenys parodė, kad mažmeninė prekyba euro zonoje sumažėjo daugiau nei tikėtasi kovo mėnesį, o tai rodo lėtėjančią paklausą.

Penktadienį paskelbtos dvi Europos centrinio banko apklausos parodė, kad ekonomistai mažina šių ir ateinančių metų infliacijos prognozes – atitinkamai iki 5,6 ir 2,6 procento, o bendrovės mažina kainų didėjimo tempą.

Tačiau šios savaitės susitikimo metu politikos formuotojams pristatytos apklausos taip pat parodė, kad infliacija buvo šiek tiek didesnė už Europos centrinio banko 2025 m. tikslą – 2 proc., o įmonės nerimauja dėl didėjančių atlyginimų.

Tikėtina, kad tai sustiprino ECB pasiryžimą artimiausiais mėnesiais toliau griežtinti pinigų politiką, nors ir mažesniais žingsniais.

„Trukmė dabar svarbesnė už greitį“, – sakė Villeroy. „Išliksime atkaklūs, kol infliacija bus suvaldyta“.

Jis pridūrė, kad ECB siekia sugrąžinti infliaciją iki 2% iki 2025 m., „galbūt iki 2024 m. pabaigos“.

Šiai nuomonei pritarė ir Šimkus, žurnalistams Vilniuje sakydamas, kad tarifai „nepakankamai aukšti“ ir „reiktų dar kartą padidinti“.

„Pakankamai aukštas palūkanas išlaikysime, kad infliacija sugrąžintų iki 2 proc.“, – sakė Lietuvos centrinio banko vadovas.

(Pranešimas Benoit van Overstraten) Redagavo GV De Clercq

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.