Vokiečių kariai iš NATO sustiprinto priešakinių pajėgų bataliono laukia, kol priims Vokietijos gynybos ministrę Christine Lambrecht, kuri antradienį atvyks į Ruklos karinę bazę, esančią maždaug už 100 kilometrų į vakarus nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. [AP]

Europos Sąjungos diplomatai ir pareigūnai antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos sankcijos Rusijai gali apimti šimtų politikų ir pareigūnų įtraukimą į juoduosius sąrašus, uždraudimą prekiauti Rusijos valstybės obligacijomis, draudimą importuoti ir eksportuoti separatistinius subjektus.

Bloko ambasadoriai per susitikimą Briuselyje vienbalsiai susitarė dėl sankcijų įvedimo principo po to, kai Rusija oficialiai pripažino du atsiskyrusius regionus Rytų Ukrainoje.

Keli diplomatai „Reuters“ sakė, kad ES užsienio reikalų ministrai vėliau susitiks Paryžiuje ir susitars dėl priemonių detalių.

Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Šulcas sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą, o tai yra viena iš labiausiai siekiančių reakcijų į Maskvos veiksmus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienį paskelbtas pranešimas, po kurio jis pasirašė dekretą dėl Rusijos kariuomenės dislokavimo Donecke ir Luhanske, sulaukė tarptautinio pasmerkimo ir paskatino JAV įvesti sankcijas.

Europos Sąjunga ne kartą yra sakiusi, kad yra pasirengusi privesti „rimtų pasekmių“ Rusijos ekonomikai, jei Maskva įsiveržtų į Ukrainą, tačiau taip pat perspėjo, kad, atsižvelgiant į glaudžius ES energetinius ir prekybinius santykius su Rusija, ji nori etapais griežtinti sankcijas.

„Turime užtikrinti, kad kad ir kas nutiktų, Rusija jaus skausmą… kad įsitikintume, jog Rusija neturi absoliučiai jokios paskatos judėti į priekį“, – anksčiau antradienį sakė Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne’as.

ES pareigūnas sakė, kad į sankcijų paketą gali būti įtrauktas Rusijos žemųjų parlamento rūmų narių įtraukimas į juodąjį ES sąrašą, balsavusių už dviejų atsiskyrusių regionų nepriklausomybės pripažinimą.

Europos Komisijos šaltinis sakė, kad ambasadoriai taip pat aptarė bausmes įmonėms ir bankams, finansuojantiems separatistinę veiklą Rytų Ukrainoje.

Šaltinis pridūrė, kad šie du regionai gali būti pašalinti iš ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties.

Ne visos iš 27 bloko valstybių narių turi vienodus santykius su Rusija ar priklausomybę nuo dujų, o tai galiausiai gali apsunkinti sankcijų priėmimą.

Kai kurios ES šalys, įskaitant Austriją, Vengriją ir Italiją, artimiausias Rusijos sąjungininkes bloke, pritarė griežtesnėms sankcijoms, reaguodamos į Putino žingsnį Rytų Ukrainoje, sakė ES pareigūnai ir diplomatai.

Kiti nori, kad paskutinėmis Rusijos invazijos į Ukrainą savaitėmis būtų aptariamas išsamesnis ir griežtesnis priemonių rinkinys, kuris dabar bus įgyvendintas. Baltijos šalys ir Vidurio bei Rytų Europa teigia, kad griežtos sankcijos turėtų būti įvestos nedelsiant, nes Rusija jau dabar demonstruoja karinę agresiją prieš Ukrainą.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, kurio šalis didžiąją dalį dujų poreikių patenkina Rusija, spaudos konferencijoje Romoje pareiškė, kad jokios sankcijos neturėtų apimti energijos importo.

„Tai, kaip mes reaguosime į ES, tikrai nulems mūsų charakterį ir Europos ateitį“, – susitikime Briuselyje sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Brankevičius.

Sankcijos neturėtų būti simbolinės. Jei norime atgrasyti nuo tolesnių prezidento Putino veiksmų ir jei norime sustabdyti karą, turime imtis rimtų veiksmų. [Reuters]