Suomijos prezidentas Sauli Niinisto telefonu Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui sakė, kad jo Skandinavijos šalis planuoja teikti paraišką narystei NATO, o Putinas įspėjo, kad jo kolega būtų klaida, galinti pakenkti abiejų šalių kaimyniniams santykiams.

„Prezidentas Niinistö papasakojo prezidentui Putinui, kaip iš esmės Rusijos reikalavimai 2021 metų pabaigoje, kuriais buvo siekiama neleisti šalims prisijungti prie NATO, ir visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį pakeitė Suomijos saugumo aplinką“, – sakoma Suomijos vyriausybės gegužės 14 d.

„Pokalbis buvo atviras ir betarpiškas, tačiau jis vyko be eskalacijos. Svarbu buvo išvengti įtampos”, – sakė Suomijos prezidentūros biuras N. Niinistö.

Kreipimesi Kremlius pabrėžė, kad tradicinės karinio neutralumo politikos atsisakymas Helsinkyje „būtų klaida, nes Suomijos saugumui nėra grėsmės. Toks šalies užsienio politikos pokytis gali turėti neigiamos įtakos Rusijai. -Suomių santykiai“.

Kaimyninėms Suomijai ir Švedijai ruošiantis teikti paraiškas dėl narystės NATO, Rusija anksčiau gegužės 14 d. pareiškė, kad jos atsakas į šiaurės šalis, prisijungiančias prie Vakarų karinio aljanso, priklausys nuo to, kokia NATO karinė infrastruktūra bus jos teritorijoje.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško žurnalistams Maskvoje sakė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO pareikalaus strateginių pokyčių, o Kremlius imsis „tinkamų atsako priemonių“, jei NATO branduolinės pajėgos priartėtų prie Rusijos sienų.

Grushko pridūrė, kad Rusija neturi priešiškų ketinimų Suomijos ir Švedijos atžvilgiu, kur parama narystei NATO tradiciškai neutraliose šalyse išaugo po neprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį. Rusija kaip pagrindinę karo priežastį įvardijo Ukrainos siekius įstoti į NATO.

Niinisto šią savaitę palaikė „nedelsiant“ įstojimą į NATO, sakydamas, kad tai padidins saugumą šalyje, kuri turi 1300 km sieną su Rusija.

Šalį valdančioji socialdemokratų partija vėliau gegužės 14 d. paskelbė remianti stojimą į NATO, o tai atvers kelią artimiausiomis dienomis pateikti paraišką dėl narystės.

Vyriausybės sprendimui teikti paraišką dėl narystės NATO reikalingas parlamento pritarimas, o tai labai tikėtina.

Švedijos vyriausybė taip pat parengė planus įpareigoti Švediją pateikti paraišką dėl narystės NATO, ir tikimasi, kad apie savo sprendimą netrukus paskelbs.

JAV prezidentas Joe Bidenas gegužės 13 d. bendravo su Niinistö ir Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson, kuriame jis patvirtino „glaudų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje“ bei paramą NATO laukiamiems pasiūlymams iš Šiaurės šalių.

Baltųjų rūmų pranešime apie skambutį teigiama, kad „prezidentas Bidenas patvirtino remiantis NATO atvirų durų politiką ir Suomijos bei Švedijos teisę nustatyti savo ateitį, užsienio politiką ir saugumo susitarimus“.

NATO užsienio reikalų ministrai nuo gegužės 14 d. susitiks Berlyne dviejų dienų deryboms, kurios apims galimą Suomijos ir Švedijos narystę. Numatoma, kad susitikime dalyvaus Švedijos užsienio reikalų ministrė Anne Linde ir Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto, kuriame taip pat dalyvaus JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.

Keletas koalicijos narių jau išreiškė palaikymą Švedijos ir Suomijos prašymams.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gegužės 13 d. pareiškė, kad neturi „teigiamos nuomonės“ apie Šiaurės šalių narystę, paaiškindamas savo abejones remdamasis Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių palaikymu kurdų kovotojams ir kitoms, kurias Turkija laiko tokia. būti teroristais.

Atrodė, kad Ankara šiek tiek atsitraukė nuo savo opozicijos gegužės 14 d., o vyriausiasis R. T. Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais „Reuters“ sakė, kad Turkija neuždarė durų galimiems šalies pasiūlymams prisijungti.

Tačiau jis sakė, kad Ankara nori derėtis su šiaurinėmis šalimis ir matyti, kad jos sumažins bet kokią paramą kovotojams Turkijoje.

„Mes neuždarome durų. Tačiau mes iškeliame šį klausimą daugiausia dėl Turkijos nacionalinio saugumo”, – interviu Stambule sakė Ibrahimas Kalinas.

Potenciali opozicija paskatino siūlymus, kad Turkija galėtų vetuoti Suomijos ir Švedijos paraiškas stoti į NATO, o tam reikėtų vieningo 30 aljanso valstybių narių palaikymo.

Praėjus kelioms valandoms po R. T. Erdogano komentaro, Baltieji rūmai ir Pentagonas pareiškė, kad „dirba siekdami išsiaiškinti Turkijos poziciją“ Švedijos ir Suomijos atžvilgiu, tačiau pabrėžė, kad Ankaros padėtis NATO nepasikeis dėl jos pozicijos.

Su Reuters, dpa ir AP pranešimais