Jūroje dirbantys žmonės ir organizacijos supranta bendradarbiavimo svarbą.

Praėjusią savaitę aš prisijungiau Klaipėdos pareiškimas, konferencija, kurioje diskutuojama, kaip skatinti inovacijas ir bendradarbiavimą mėlynojoje ekonomikoje. Daugiausia dėmesio skyriau bendradarbiavimui, vedančiam į inovacijas besivystančiame Europos regione.

Daugelį metų skatinęs besiformuojančios Europos suinteresuotąsias šalis dirbti kartu, man buvo malonu išgirsti keletą atvejų tyrimų, pateiktų prieš panelinę diskusiją.

Netgi užsirašiau kai kuriuos išgirstus bendradarbiavimo privalumus: „Mes darome dalykus didesnius, nei jie yra“; „Įgyti konkurencinį pranašumą bendradarbiaujant su kitais“; „Bendradarbiavimas yra neišvengiamas, jei nori išgyventi“; „Vienas niekada daug nepasieksi“.

Tačiau taip pat esu įsitikinęs, kad tai ne visada taip sklandu ir lengva. Taip būna retai. Labai dažnai organizacijos, tiek valstybinės, tiek privačios, siekia savo tikslų nederindamos veiksmų su kitais subjektais, siekiančiais tų pačių ar panašių tikslų.

Darbas silosuose

Pasidalinome savo patirtimi. Šiaurės Makedonijos laisvųjų ekonominių zonų direktorato atvejis, kuris susisiekė su mumis ir pranešė, kad Nacionalinė investicijų skatinimo agentūra (IPA) nėra subjektas, atsakingas už užsienio investicijų pritraukimą, todėl turėtų būti įtrauktas į Kylančios Europos investicijų skatinimo programos ataskaitą, o ne Tarptautiniame veiksmų plane, 2028 m.

Arba vos prieš kelis mėnesius pastangos pademonstruoti Ukrainos technologijas Londono technologijų savaitėje galėjo duoti geresnių rezultatų, jei dalyvaujančios organizacijos būtų suvokusios bendrą tikslą, o ne savo individualius interesus. Bandžiau koordinuoti šias pastangas ir nebuvo lengva jas priversti dirbti kartu.

Mano kolegos komiteto nariai dalijosi panašiomis mintimis.

Ericas Bertholetas, Nyderlandų Eemshaveno miesto Groningeno jūrų uostų vėjo jėgainių verslo vadovas, prisimena, kad delegacija iš Baltijos jūros jo uoste lankėsi maždaug prieš metus. Jis paklausė, ką jie tuo metu dirbo, o projekte, kuriam jie skyrė didžiausią dėmesį, buvo įtraukta tik Latvija ir Estija.

„Paklausiau jų, kaip tai įmanoma, nes net mūsų diskusijose šiandien [at the conference] „Padarėme išvadą, kad Klaipėda yra labai geroje vietoje prie Baltijos jūros“, – pridūrė jis.

„Mes papirkinėjame įmones, kad jos bendradarbiautų [just like] Jūs papirkinėjate savo vaikus saldainiais, kad padarytumėte ką nors nemalonaus. Mes skatiname arba papirkinėjame įmones bendradarbiauti, o tai neįvyksta natūraliai. Vis daugiau finansinių dotacijų skiriama klasteriams ir asociacijoms, pavyzdžiui, eksportui skatinti. Gauti stipendiją, keliauti į užsienį ir atstovauti sau galite tik suradę bent keturis draugus iš tos pačios pramonės. „Lietuvai tai nėra lengva, manau, kad tai yra įsišaknijusi mūsų kultūroje“, – sakė Lietuvos inovacijų agentūros direktorė Romualda Strajeni.

„Estijoje yra dar blogiau. Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau žmonių. Kyšininkavimo klausimas taip pat yra vienas iš svarbiausių darbotvarkės klausimų”, – sako Reina Palu, Taline įsikūrusios konsultacinės įmonės Saaresalu, padedančios jūrininkystei, generalinė direktorė ir vadovaujanti konsultantė. skaitmeniniu būdu transformuoti pramonę ir kurti naujoves bei tvarumą.

Jei jie būtų bendradarbiaujantys, būtų pasirodę geriau. Be šio bendradarbiavimo jiems bus gerai. Štai kodėl kyšininkavimas yra ant stalo, nes norime, kad jiems būtų geriau. Ir jie patys, kaip privatūs veikėjai, sako: „Mums viskas gerai, nespauskite mūsų“. „Mes daugiau bendradarbiausime, jei nuo to priklausys mūsų išlikimas“, – pridūrė ji.

Vienas jūroje?

Žinoma, pasitikėjimas – ir šio pasitikėjimo įtvirtinimas bei palaikymas – yra didžiulis iššūkis kuriant partnerystes, o komisijos nariai sutiko, kad tai yra santykių tarp žmonių kūrimas ir būtent čia dažnai veikia bendravimas ar galbūt mankšta.

„Pasitikėjimo negalima užprogramuoti iš anksto ar dirbtinai“, – sakė Klaipėdos mokslo ir inovacijų universiteto prorektorius Darius Donis.

Tai gali būti sustiprinta ir skatinama per lyderystę. Kartais tai gali atsitikti ir natūraliai, kai aktoriai susiduria su tais pačiais ar panašiais iššūkiais. Baltijos jūra galėtų būti šių bendrų iššūkių šaltinis.

„Esame į jūrinį universitetą orientuotas universitetas ir daugiau bendradarbiaujame regioniniu lygmeniu nei nacionaliniu lygmeniu. Kalbame apie jūrines problemas Lietuvoje yra tik pokalbis su keliais žmonėmis. Mes turime daug glaudesnius ryšius su regiono veikėjais”, – pridūrė jis. .

„Būdamas jūroje praplečiate savo perspektyvą. Vandenynas jungia tautas, tautas ir pakrantes. Toks mentalitetas jūrinėje pramonėje yra būtinas”, – sakė Lietuvos jūrininkystės grupės koordinatorius Andrius Sutnikas.

„Bendradarbiavimas įmanomas tik tada, kai laimi abipusiai. Priešingu atveju tai yra trumpalaikis verslas”, – sakė Donisas.

Atrodo, kad jūroje dirbantys žmonės ir organizacijos tai supranta, o konferencijos metu mačiau daugybę partnerystės ir bendradarbiavimo pavyzdžių Klaipėdoje, todėl miestą ir visą Lietuvą matau kaip vietą, kurioje yra mėlynoji ekonomika. didelė svarba. Galimybė tobulėti.

Jei jie norės vystytis toliau, vadovausiuos Stragnini patarimu.

„Jei esate labai geras savo pramonėje ir savo horizontaliuose santykiuose, turėtumėte pažvelgti į kitas sritis ir pramonės šakas, nes tik tada įvyksta dideli dalykai. [So, it’s about] Vogti puikias idėjas ne iš jūsų burbulo, iš kitų pramonės šakų [and implementing them in your industry]. [This is about] Žlugdančios naujovės“.

Skirtingai nuo daugelio naujienų ir informacijos platformų, Besiformuojanti Europa Skaityti yra nemokama ir visada bus. Čia nėra mokamos sienos. Esame nepriklausomi, nepriklausome ir neatstovaujame jokiai politinei partijai ar prekybos organizacijai. Mes norime to, kas geriausia kylančiai Europai, nieko daugiau ir nieko mažiau. Jūsų parama padės mums ir toliau skleisti žinią apie šią nuostabią vietovę.

Galite prisidėti čia. Ačiū.