Kas vyksta su mūsų galaktika?

Astronomai jau seniai įtarė supermasyvią juodąją skylę, esančią už 26 000 šviesmečių Šaulio žvaigždyne, už dulkių ir dujų debesų, dengiančių Paukščių Tako centrą. Šioje tamsoje milijonai žvaigždžių buvo išsiųsti į amžinybę, palikdami vaiduoklišką gravitacinį lauką ir žiauriai besisukantį erdvėlaikį. Niekas nežino, kur veda durys ir kas, jei ką, kitoje pusėje.

Žmonija dabar ruošiasi atidžiau pažvelgti į šią netvarką. Per pastarąjį dešimtmetį tarptautinė daugiau nei 300 astronomų komanda apmokė Event Horizon Telescope – radijo observatorijų tinklą, besidriekiantį visame pasaulyje, A* (tariama A žvaigždės), silpno radijo bangų šaltinio, lanku. – Tariama juodoji skylė – Mūsų galaktikos centre. Ketvirtadienį 9 val. ET, komanda, vadovaujama Shepherdo Doelmano, Harvardo-Smithsonian astrofizikos centro astronomo, paskelbs savo naujausius rezultatus šešiose vienu metu Vašingtone ir visame pasaulyje vyksiančiose spaudos konferencijose.

Komanda pasiryžusi nekalbėti su žiniasklaida. Tačiau 2019 metų balandį ta pati grupė pribloškė pasaulį savo produkcija Pirmasis juodosios skylės vaizdas Supermasyvus energijos toras galaktikoje Mesjė 87 arba M87 supa tuštumą.

„Mes matėme tai, kas, mūsų manymu, buvo nematoma“, – tuomet sakė Doelmanas. Ši nuotrauka dabar saugoma Modernaus meno muziejuje Niujorke.

Nežinoma lažybos yra ta, kad komandai dabar pavyko sukurti Arch A*, mūsų pražūties pyrago, vaizdą. Jei daktaro Shepherdo komanda vėl pamatys „nematomą“, pasiekimas daug atskleis apie tai, kaip galaktika veikia ir kas atsiskleidžia tamsiose jos užkampiuose.

Rezultatai gali būti stulbinantys ir informatyvūs, sakė Jana Levine, Kolumbijos universiteto Barnardo koledžo gravitacijos teoretikė, kuri nedalyvavo projekte. „Man dar nepabodo juodųjų skylių vaizdai“, – sakė ji.