Istorinė iniciatyva apsaugoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą, itin svarbi siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę, kurią sukėlė Rusijos invazija, buvo vingiuotų derybų objektas, siekiant paskatinti Maskvą sutikti ją atnaujinti.

Vėlyvą pirmadienį pasiektas susitarimas, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, kurį Maskva ir Kijevas pasirašė 2022-ųjų liepą, nustos galioti ir kuriuo bus sukurtas saugomas jūrų koridorius, kuris leistų Ukrainos žemės ūkio prekėms pasiekti pasaulines rinkas.

Ukraina ir Rusija yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.

Kodėl sandoriui gresia pavojus?

Rusija ne kartą perspėjo, kad nemato „nėra pagrindo“ pratęsti dabartinį susitarimą, kritikuodama tariamas kliūtis jos žemės ūkio produktų eksportui.

Maskva nuolat grasino pasitraukti iš grūdų sandorio, skųsdamasi antriniais Vakarų apribojimų laivybai ir draudimui bei bankų, trukdančių eksportuoti žemės ūkio produktus, padarinius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad nebuvo imtasi veiksmų, kad būtų patenkinti Rusijos reikalavimai dėl susitarimo dėl grūdų ir kad Maskva vis dar nenori jo pratęsti.

„Noriu pabrėžti, kad nieko nebuvo daroma, visiškai nieko. Visa tai vienašališka”, – interviu televizijai sakė V. Putinas ir pridūrė: „Galvosime, ką daryti, turime dar keletą dienų”.

„Galime sustabdyti savo dalyvavimą sandoryje, o jei visi dar kartą sakys, kad visi pažadai, kuriuos mums davėme, bus įvykdyti, tai tegul ir laikosi šio pažado. Prie šio sandorio mes tuoj pat grįšime”, – sakė jis.

Putinas nurodė: „Mes įvykdysime… kai įvykdysime pažadus“. Rusijos lyderis pridūrė, kad yra pasirengęs laukti „kiek reikės“.

Kremliaus atstovas vėliau pareiškė, kad Rusija nepriėmė galutinio sprendimo dėl pasitraukimo iš grūdų sandorio.

Antradienį Rusija surengė daugybę bepiločių atakų, nukreiptų prieš grūdų gamyklas Ukrainos uoste Odesos regione, kuriame yra trys pagrindiniai grūdų eksporto jūrų terminalai.

Ar sandorį galima išsaugoti?

Susitarimui tarpininkavęs prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas primygtinai reikalavo, kad darbas dėl jo pratęsimo būtų tęsiamas tiek su Putinu, tiek su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

„Zelenskis teikia pirmenybę iniciatyvai tęsti, o ponas Putinas turi keletą pasiūlymų“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. T. Erdoganas baigdamas dvi dienas trukusį NATO viršūnių susitikimą Lietuvos sostinėje Vilniuje.

JT Generalinio Sekretoriaus atstovas spaudai António Guterresas sakė pritariantis kliūčių, trukdančių Rusijai eksportuoti trąšas, pašalinimui – dar viena 2022 m. liepos mėn. susitarimo sudedamoji dalis, dėl kurios Maskva nuolat skundėsi nepagarba – dėl Vakarų sankcijų, blokuojančių Rusijos žemės ūkio banko sandorius.

Guterresas antradienį išsiuntė laišką Putinui šiuo klausimu. Anot naujienų agentūros „Tass“, V. Putinas teigė nematęs Guterreso laiško, kuriame būtų siūloma pratęsti susitarimą, tačiau nurodė, kad Rusija palaiko ryšius su JT pareigūnais.

Tuo tarpu Europos Komisija padeda Jungtinėms Tautoms ir Turkijai bandyti išplėsti iniciatyvą ir yra atvira „išnagrinėti visus sprendimus“, ketvirtadienį sakė ES atstovas.

Europos Sąjunga svarsto galimybę prijungti Rusijos žemės ūkio banko (Rosselkhozbank) dukterinę įmonę su tarptautiniu mokėjimų tinklu SWIFT, kad būtų galima atlikti grūdų ir trąšų sandorius, trečiadienį naujienų agentūrai Reuters sakė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.

Europos Sąjunga 2022 metų birželį dėl Rusijos invazijos „Rosselkhozbank“ buvo atjungta nuo SWIFT.

Du šaltiniai, susipažinę su šiuo klausimu, sakė naujienų agentūrai Reuters, kad Guterresas laiške Putinui pasiūlė Maskvai leisti tęsti susitarimą keletą mėnesių, kad ES turėtų laiko susieti „Rosselkhozbank“ dukterinę įmonę su SWIFT.

Guterresas ketvirtadienį lankydamasis Briuselyje žurnalistams sakė dar negavęs atsakymo iš Rusijos. Jis sakė, kad jo laiške Putinui yra „konkrečių pasiūlymų, kurie, tikiuosi, leis mums rasti teigiamą kelią į priekį“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vėliau ketvirtadienį paragino Putiną pratęsti susitarimą. „Kamuolys yra prezidento Putino aikštėje, o pasaulis stebi“, – sakė ji.

Ar sandoris pavyko?

Užtikrinant laivybos eismo Juodojoje jūroje saugumą, taip pat tikrinant ginklų siuntas, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sandoris leido eksportuoti beveik 33 mln. tonų, daugiausia kviečių ir kukurūzų.

Šis susitarimas padėjo sumažinti kainas, kurios smarkiai išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą, ir išvengė bado ir bado šalyse, kurios labai priklausomos nuo importo.

Rusija skundėsi, kad skurdžių šalių nepasiekiama pakankamai, tačiau Jungtinės Tautos teigia, kad padėjo šioms šalims sumažinti maisto kainas daugiau nei 20 proc. Pagal susitarimą Stambule įsteigto koordinavimo centro duomenimis, didžiausia importuotoja buvo Kinija (7,75 metrinės tonos), Ispanija – 5,6 mln. tonų, o Turkija – 3,1 mln.

Susitarimas taip pat leido Pasaulio maisto programai suteikti 725 tūkst. tonų tokioms krizių kenčiančioms šalims kaip Afganistanas, Etiopija, Kenija, Somalis, Sudanas ir Jemenas.

Jungtinės Tautos teigė: „Maisto atsargų trūkumas daro netiesioginį poveikį milijonų žmonių, ypač skurdžiausių, gyvenimui“.

Kokia dabartinė situacija?

Siuntų gabenimas sulėtėjo dar nepasibaigus susitarimui – liepos 2–13 dienomis iš Ukrainos Odesos ir Černomorsko uostų išplaukė tik septyni laivai.

Tai buvo vidutinis skaičius per dieną pernai spalį.

Paskutinis pagal susitarimą plaukiantis laivas šiuo metu krauna savo krovinį Odesos uoste prieš pirmadienio terminą.