(Pridedamas Lietuvos vyriausybės, JAV valstybės sekretoriaus įsakymas)
Taivanas trečiadienį pranešė, kad įkurs 200 mln. JAV dolerių fondą, kuris investuotų į Lietuvos pramonę ir skatintų dvišalę prekybą, bandydamas atremti diplomatinį Kinijos spaudimą Baltijos valstybei.
Tuo tarpu Lietuvos vyriausybė nurodė valstybinei geležinkelių bendrovei nepasirašyti sutarties su kinų valdomu ispanų tiltų statytoju, motyvuodama „nacionalinio saugumo interesais“, – „Baltic News Service“ sakė premjero atstovas spaudai.
Lietuvą spaudžia Kinija https://www.reuters.com/world/asia-pacific/china-downgrades-its-diplomatic-ties-with-lithuania-over-taiwan-issue-2021-11-21, kuri teigia valdyti Demokratinį Taivaną kaip savo teritoriją, atšaukti pernai priimtą sprendimą leisti salai atidaryti de facto ambasadą Vilniuje savo vardu.
Taivano atstovybė kitose šalyse, išskyrus nepripažintą Somalilandą, pavadinta Taivano sostinės Taipėjaus vardu.
Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir sumenkino diplomatinius ryšius bei spaudžia tokias įmones kaip Vokietijos automobilių dalių milžinė „Continental“ nebenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų. Tai taip pat neleido lietuviškoms siuntoms patekti į Kiniją.
JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas konferencijoje paminėjo Kinijos spaudimą Vilniui https://www.reuters.com/world/china/exclusive-china-asks-germanys-continental-cut-out-lithuania-sources-2021-12-17 Bendra spauda su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Barbock po susitikimo Vašingtone ir pažadėjo bendradarbiauti su Berlynu ir kitais prieš tokius „bauginimus“.
Blinkenas sakė, kad Vokietija ir Jungtinės Valstijos sutaria dėl transatlantinio koordinavimo Kinijos atžvilgiu svarbos, „nes tai yra didelis iššūkis mūsų bendroms vertybėms ir įstatymams, taisyklėms ir susitarimams, skatinantiems stabilumą, gerovę ir laisvę visame pasaulyje“.
„Mums iš karto kelia nerimą Kinijos vyriausybės bandymai tyčiotis iš Lietuvos… Kinija verčia Europos ir Amerikos įmones nebestatyti gaminių iš Lietuvoje pagamintų komponentų arba rizikuoja prarasti prieigą prie Kinijos rinkos, nes Lietuva nusprendė plėsti savo gaminių asortimentą. Bendradarbiavimas su Taivanu“.
Lietuvos eksporto skatinamoje ekonomikoje yra šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maistas ir drabužiai tarptautinėms įmonėms, parduodančioms Kinijai.
Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas sakė, kad strateginių investicijų fondą finansuos Taivano nacionalinės plėtros fondas, o jį rems centrinis bankas.
„Fondą įkursime kuo greičiau ir tikimės, kad šiais metais pasieksime apčiuopiamų rezultatų… Įsivaizduoju, kad pirmieji svarbiausi prioritetai bus puslaidininkiai, lazeriai ir biotechnologijos“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Huangas sakė, kad Taivanas į savo rinkas nukreipė 120 Kinijos užblokuotų gabenimo konteinerių iš Lietuvos ir gaus „kiek įmanoma“ daugiau.
Jo teigimu, Taivanas taip pat paspartins Lietuvos pieno produktų ir grūdų eksporto į Taivaną patvirtinimo procesą bei sieks prijungti Lietuvos įmones prie Taivano tiekimo grandinių.
Dar viena galimybė buvo įtraukti Lietuvos lazerių pramonę į Taivano puslaidininkių gamybą, sakė Huangas.
Taivano užsienio reikalų viceministras Zeng Hu Kinijos spaudimą Lietuvai pavadino „neproporcingu“.
„Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga savo oficialiuose dokumentuose Taivaną vadina Taivanu, o Kinija tyli“, – sakė jis. „Panašu, kad Kinijos veiksmai buvo nukreipti į tai, ką ji laiko silpna šalimi, siekiant jos pačios politinės naudos. Tačiau pasidavimas nėra geriausias būdas kovoti su patyčiomis.” (Andrio Seto reportažai Vilniuje; Papildomi reportažai Davido Bronstromo Vašingtone; Rašytojas Terry Solsvik; Redagavo Nickas McPhee, Angusas McSwanas ir Matthew Lewisas)
Mūsų kriterijai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.
„Analitikas. Kūrėjas. Zombių fanatikas. Aistringas kelionių narkomanas. Popkultūros ekspertas. Alkoholio gerbėjas”.
