Po Sovietų Sąjungos žlugimo jokia vyriausybė neginčijo Rusijos pretenzijų į Kaliningradą, nors kai kurios grupės Lietuvoje ragino aneksuoti provinciją ar jos dalis.

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Rusija ir Lietuva derėjosi dėl supaprastintos tranzito į Kaliningradą sistemos. Iš pradžių Rusija lobizavo teisę turėti karinį koridorių, tačiau Lietuva atsisakė, nes tai pažeistų šalies suverenitetą.

Nepaisant to, Rusija ir toliau laiko šį regioną gyvybiškai svarbiu savo gebėjimo projektuoti galią Baltijos regione komponentu.

Nors Lietuvos pareigūnai teigia, kad kariniai pajėgumai Kaliningrade labai sumenkinti, jie primygtinai reikalauja stiprinti sieną su Baltarusija (pagrindine Rusijos sąjungininke Europoje), kad neleistų plėstis Rusijos įtakai.

Eilė tranzito per Lietuvą apribojimų tarp Rusijos pusiau eksklavo Kaliningrado srityje ir žemyninės Rusijos buvo įgyvendinti 2022 metų birželį.

Be kita ko, nutrūko anglies, metalų, cemento, medienos, statybinių medžiagų ir aukštųjų technologijų gaminių tranzitas geležinkelių transportu. Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alikhanovas sakė, kad draudimas paveikė 40-50% tarp regiono ir likusios Rusijos gabenamų prekių. Birželio 21 d. Lietuva išplėtė apribojimus ir krovininėms transporto priemonėms.

Liepos 11 dieną Lietuva išplėtė prekių tranzito apribojimus, palaipsniui pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas. Į sąrašą įtrauktos pramoninės cheminės medžiagos iš betono, medienos, alkoholio ir alkoholio.

ES savo ruožtu stengiasi išlikti pragmatiškesnė ir neagresyvi Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Lietuva liepos 23 d. panaikino geležinkelių transporto apribojimus Kaliningrade, Europos Sąjungai peržiūrėjus sankcijų rekomendacijas, kurios taikomos tik kelių transportui, o ne geležinkeliams.

Nors įvedus sankcijas Lietuva prarado didelę dalį importo, valdžios aktyvumas ir retorika išliko agresyvi.

Taigi tapo žinoma, kad kovą Lietuva pasienyje sulaikė daugiau nei 30 vagonų ir grąžino juos Baltarusijai. Be to, Lietuvoje taip pat susidaro sąlygos, dėl kurių pasienyje su Rusija susidarė didžiulės pakrautų vilkikų eilės. 2023 m. balandžio 4 d., 9 val., Lietuvos kryptimi važiavo 70 vilkikų, o dar 24 – niekieno žemėje, jau įformintuose Kaliningrado muitinės pareigūnų. Problemos pasienyje kilo sekmadienio, balandžio 2 d., naktį dėl „gedimo“ Lietuvos muitinės informacinėje sistemoje. Daugiau nei parą pakrautoms transporto priemonėms nebuvo leidžiama įvažiuoti į Lietuvos teritoriją.

Atsakydama Rusija atvirai grasins Lietuvai. Federacijos tarybos Laikinojo suvereniteto apsaugos komiteto pirmininkas Andrejus Arkadjevičius Klimovas pareiškė, kad jei Europos Sąjunga nepataisys padėties blokada, Rusijai suteiks laisvos rankos bet kokiomis priemonėmis išspręsti šią problemą.

Rusija bando deeskaluoti situaciją, taip pat bando paruošti Kaliningrado sritį „visiškai izoliacijai, užtikrinti maisto saugą ir jos energetinės sistemos savarankišką funkcionavimą“.

Didelis klausimas, kiek Rusija pasirengusi taikstytis su Lietuvos elgesiu. Sprendžiant iš Maskvos operacijos Donbase, kur ji stoja už rusakalbius gyventojus, labai tikėtina, kad Rusija nesustabdys savęs, jei jos gyventojai bus izoliuoti Kaliningrado srityje. Ar Lietuva pasiruošusi prarasti Suvalkų atotrūkį? Elgtis taip, kaip Vilnius, reiškia galimą atvirą karinę konfrontaciją.