Antrojo ketvirčio paslaugų užsienio prekybos balanso perteklius sudarė 658 mln. eurų, vienintelis pastarųjų metų laikotarpis, kai perteklius buvo didesnis, buvo 2021 m. IV ketvirtis. Estijos prekybos perteklių daugiausia lėmė išaugęs kelionių paslaugų eksportas ir sumažėjęs ryšių, kompiuterių ir informacinių paslaugų importas.

Užsienio prekybos paslaugomis balansas 2022 metų pirmąjį ir antrąjį ketvirtį buvo teigiamas, sakė Estijos statistikos analitikė Jane Lipmets, Estijos įmonės nerezidentams teikė daugiau paslaugų, nei jos nupirko. „Kalbant apie prekybą paslaugomis, eksportas paprastai lenkia importą, o tai kompensuoja neigiamą prekybos prekėmis balansą“, – sakė S. Liebmetsas.

Šį ketvirtį paslaugų eksportas išaugo tiek į ES, tiek į ne ES šalis. Tačiau paslaugų importas iš ES šalių sumažėjo, daugiausia dėl mažesnių pirkimų iš Vokietijos, kurie per metus sumažėjo 586 mln. Tuo pačiu metu augo ne ES šalių perkamos paslaugos, kurios antrąjį ketvirtį sudarė 65 procentus viso paslaugų eksporto ir 73 procentus paslaugų importo.

Antrąjį ketvirtį Estija daugiausia eksportavo transporto paslaugų, kitų verslo paslaugų bei ryšių, kompiuterių ir informacijos paslaugų. Palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu, labiausiai išaugo kelionių paslaugų eksportas, kuris, lyginant su 2021 m., išaugo 251 mln. Taip pat augo ryšių, kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksportas (140 mln. eurų), transporto paslaugų eksportas – 112 mln. eurų. Mažėjo tik intelektinės nuosavybės naudojimo mokesčių, priežiūros ir remonto paslaugų bei gamybos paslaugų eksportas.

Suomija antrąjį ketvirtį vėl buvo didžiausia Estijos paslaugų eksporto partnerė, teikdama pagrindines kelionių ir pervežimo paslaugas. Po jos seka Švedija, kur transporto paslaugos sudarė didžiausią eksporto lygį iš Estijos, ir JAV, į kurias Estijos įmonės eksportavo telekomunikacijų, kompiuterių ir informacines paslaugas.

Antrąjį ketvirtį labiausiai išaugo eksportas į Latviją, augo ir kitos verslo paslaugos, įskaitant profesionalias ir vadybos konsultavimo paslaugas, taip pat kelionių paslaugas. Antras pagal dydį eksporto augimas buvo į Suomiją, dėl didesnio kelionių ir transporto paslaugų eksporto. Po to sekė paslaugų eksportas į Olandiją, Estijos įmonės teikia daugiau verslo ir kitų transporto paslaugų nei anksčiau.

Pagrindinės paslaugos, importuotos į Estiją antrąjį ketvirtį, buvo transporto paslaugos, telekomunikacijos, kompiuterių ir informacijos paslaugos bei kitos verslo paslaugos. Palyginti su 2021 metų antruoju ketvirčiu, labiausiai išaugo kelionių paslaugų (163 mln. eurų), transporto paslaugų (118 mln. eurų) ir kitų verslo paslaugų (98 mln. eurų) importas. Ryšių, kompiuterinių ir informacinių paslaugų importas per metus labiausiai sumažėjo (498 mln. eurų) dėl 2021 m. pasiekto aukšto lygio.

Suomija buvo didžiausia Estijos paslaugų importo šalis partnerė, daugiausia teikianti transporto ir kelionių paslaugas. Po Suomijos atsiliko Vokietija ir Lietuva, kur transporto ir kitos verslo paslaugos buvo pagrindinės šių šalių teikiamos paslaugos. Labiausiai importas iš šalies partnerės antrąjį ketvirtį išaugo iš Airijos, nes išaugo kitų verslo paslaugų pirkimai. Suomija taip pat gerokai padidino savo išlaidas transporto paslaugoms iš Estijos.

Daugiau informacijos apie Estijos paslaugų eksportą ir importą rasite čia.

–

Sekite ERR naujienas Facebook Ir Twitter Ir nepraleiskite atnaujinimo!