Linas Jegelevičius

Šią savaitę Lietuva itin daug dėmesio skyrė saugumo klausimams, pradėtas pasirengimas liepą numatytam NATO viršūnių susitikimui, kurio metu planuojama priimti iki penkių tūkstančių dalyvių.

Vilniuje vyksta kasmetinis gynybos politikos ekspertų sniego susitikimas

Penktadienį, sausio 20 d., Vilniuje vyko kasmetinis saugumo politikos ekspertų sniego susitikimas. „Snow meeting 2023“ daugiausia dėmesio skirta Vakarų paramai Ukrainai ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje liepos 11 ir 12 dienomis prioritetams. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime turėtų dalyvauti apie 40 delegatų iš NATO valstybių narių ir sąjungininkių šalių. Šešioliktą kartą šiemet vykęs „Snow Meeting“ subūrė Lietuvos ir užsienio politikus, įvairių organizacijų atstovus, saugumo politikos ekspertus ir akademinės bendruomenės narius.

Sukčiai renka informaciją apie pabėgėlius

Departamentas ketvirtadienį, sausio 19 d., perspėjo, kad Imigracijos departamento darbuotojais apsimetę sukčiai bando rinkti informaciją apie Ukrainos karo pabėgėlius. Naudodami neoficialų elektroninio pašto adresą, sukčiai siunčia laiškus, kuriuose teigiama, kad Migracijos departamentas, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir Ukrainos vyriausybėmis, ieško Ukrainos karo pabėgėlių Lietuvoje. Karinė tarnyba. Elektroniniame laiške yra fiktyvi anketa ir Ukrainos piliečių prašoma ją užpildyti, pateikti asmens duomenis ir išsiųsti Ukrainos ambasados ​​Lietuvoje Konsuliniam skyriui. Migracijos departamentas įspėja, kad tai yra netikra naujiena, nes nekuria jokių asmens duomenų anketų ir neieško karinėje tarnyboje esančių Ukrainos karinių pabėgėlių.

Lietuva nori, kad visos NATO narės gynybai skirtų 2 procentus BVP

Lietuva tvirtai įsipareigoja iki liepos mėnesį Vilniuje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo skirti ne mažiau kaip du procentus BVP gynybai, ketvirtadienį, sausio 19 d., parlamente sakė prezidento Kitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Seime ketvirtadienį vyko politikų, sprendimų priėmėjų ir ekspertų debatai apie Vilniaus viršūnių susitikimo iššūkius ir galimybes. Konferencija buvo atvira visuomenei, bet vyko pagal vadinamąją Chatham House taisyklę, kuri reiškia, kad pranešėjai gali būti cituojami, bet neįvardijami. Budrys ir kiti konferencijos dalyviai teigė, kad, atsižvelgiant į situaciją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, būtina didinti išlaidas gynybai. Naujausia statistika rodo, kad devynios iš 30 NATO šalių šiuo metu gynybai išleidžia 2 ir daugiau procentų savo BVP. Lietuva krašto apsaugai šiemet skyrė 2,52 proc.

Lietuvė sukčiams praranda 164 400 eurų

Vilniaus rajono gyventojas sukčiams prarado 164 400 eurų – vieną didžiausių pastaraisiais metais iš žmonių išviliotų sumų Lietuvoje, trečiadienį, sausio 18 d., pranešė Policijos departamentas. 49 metų moteris per septynis mėnesius prarado pinigus ir trečiadienį kreipėsi į policiją, sakydama, kad nenustatytas asmuo iš jos išviliojo pinigus per internetinę investicinės platformos prekybos platformą. Nukentėjusioji teigė, kad pinigai iš jos buvo išvilioti nuo 2022 metų birželio 1 dienos iki sausio 17 dienos. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu, už kurį gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Apeliacinis teismas išteisino Panevėžio merą dėl kaltinimų korupcija

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį, sausio 18 d., išteisino šiaurės Lietuvos Panevėžio miesto merą Rytį Mykolą Račkauską dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kartu su meru į laisvę išleista ir jos patarėja Gintarė Maskoliunienė. Beveik prieš metus Šiaulių apygardos teismas merą pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, skyrė 30 000 eurų baudą, uždraudė penkeriems metams dirbti valstybės tarnyboje ir konfiskavo daugiau nei 5 tūkst. Račkauskas per savo patarėją Maskoliūnienę kaltinamas davęs neteisėtus nurodymus savivaldybės institucijoms, kad su verslininku Mariumi Vaupšu siejama įmonė „Lukrečios reklama“ laimėtų savivaldybės reklamos ir komunikacijos paslaugų sutartis. Tai jau antra byla, kai visi kaltinimai Panevėžio merui panaikinti.

Sabaliauskaitė paskirta Vilniaus garbės piliete

Lietuvos rašytoją Kristiną Sabaliaskaitę Lietuvos sostinės taryba paskyrė Vilniaus miesto garbės piliete. Jo kandidatūrą iškėlė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Sabaliauskaitė atstovauja Vilniui pasaulinėje literatūros ir kultūros scenoje, sakė meras. Sabaliauskaitė – viena žymiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų. Londone gyvena nuo 2002 m. Vilnius garbės piliečius vadina nuo 1996 m. Kiti apdovanoti buvę prezidentas Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Seamas, kunigas ir disidentas Julius Sasnaszkas. MO muziejus, Viktoras Putkus ir Tangule Putkinek.

Nacionalinis telefono kodas bus pakeistas iš 8 į 0

Nacionalinis telefono numeris Lietuvoje iki 2025 metų keisis nuo 8 iki 0, antradienį, sausio 17 d., pranešė šalies Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Nacionalinė telefonų numeracijos schema buvo pakeista 2002 m. Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą. RRT Tinklų reguliavimo departamento direktorė Indrė Jurgelionienė sakė, kad numeracijos sistemos pertvarką ir nacionalinio priešdėlio 0 įvedimą prieš 20 metų sutrukdė trumpųjų pagalbos numerių naudojimas, kai kuriuose jų pradžia buvo 0. Numeris: 01, 02, 03, 101, 102, 103, 011, 022, 033. Žmonėms, kurie jau naudojasi Lietuvos šalies +370 šalies kodu ir šiuo kodu išsaugojo savo kontaktinius numerius, tai nebus paveikta. RRT jau rekomenduoja telefono numerius saugoti su +370 kodu.

Taivano bendrovė „Deltonica“ pasirašė 14 mln

Lietuvos daiktų interneto sprendimų kūrėja Deltonica IoT Group ir Taivano Pramoninių technologijų tyrimų institutas Vilniuje pasirašė 14 milijonų eurų vertės sutartį dėl puslaidininkinių lustų technologijos dalijimosi. Pagal susitarimą „Deltonica“ įgis teises naudoti licencijas puslaidininkių lustų gamybos technologijoms ir bendrovės kuriamoms įrenginiams, taip pat gaus pagalbą detaliuose projektavimuose ir inžinerinių mokymų darbuotojams, pranešė bendrovė. Taivano užsienio reikalų ministerija kaip dalį sandorio skirs 10 milijonų eurų, o likusius 4 milijonus eurų – iš Deltonica Group. Tikimasi, kad puslaidininkių pramonei reikalingi projektai bus baigti iki 2027 m.