„FinTech“ įmonių, tokių kaip Revoliucija arba mokėjimo iš sąskaitos į sąskaitą platforma Kevinas Neseniai paskelbiau nepaprastąją padėtį atsakydamas į Rusijos puolimą Ukrainoje.

Lietuva tapo sėkmės istorija: šalimi, kuri sukūrė ekosistemą, kad tikrai pritrauktų fintech įmones. Turėdama mažiau nei 3 mln. žmonių, Lietuva iš 55 „FinTech“ namų 2014 m. tapo 230 įmonių 2020 m. Palyginimui, 2021 m. Vokietijoje buvo apie 1 000 „fintech“ įmonių, remiantis Statista duomenimis, šalyje, kurioje gyvena 2000 m. 83 mln. Žmonės.

JK išstojus iš ES, daugelis JK „FinTech“ įmonių nusprendė perkelti savo veiklą į Lietuvą, nes šalis palengvino Elektroninių pinigų įstaigos (EMI) licencijų išdavimą. Tai leido įmonėms teikti paslaugas visoje Europoje. Būtent dėl ​​to „Revolut“, iš pradžių startavusi JK, kreipėsi dėl banko licencijos Lietuvoje, kurią vėliau bus galima panaudoti teikiant banko paslaugas kitose ES šalyse.

Skaityti daugiau: Artėjant „Brexit“, „fintech“ įmonės grumiasi dėl lietuviškų licencijų

Licencijos gavimas Lietuvoje vyksta ne tik gana greitai, maždaug vienerius metus, bet ir Lietuvos vyriausybė bei centrinis bankas yra žinomi kaip FinTech. Galbūt geresnis „fintech“ palankios reguliavimo aplinkos šalininkas Marios Jurgelas, Lietuvos banko direktorių valdybos narys, reguliariai skaito kalbas Londone ir visoje Europoje.

Įmonės taip pat džiaugiasi gauta parama valdymo ir patirties požiūriu.

„Lietuva atsidūrė reikiamoje vietoje tinkamu laiku. Kitiems bus sunku sekti. Lietuva dabar žengia į priekį kurdama save stiprinančią ekosistemą, kad pritrauktų daugiau „fintech“ – kas pritraukia daugiau talentų, o tai pritraukia daugiau investuotojų į „fintech“, Dmitrijus Gogunava iš Som Up: Nukopijavus modelį būtų sunku pasiekti tokius pačius rezultatus.

Tačiau šis stulbinantis augimas dabar gali būti išbandytas, jei Rusijos ambicijos Ukrainoje nesiliaus. „The Wall Street Journal“ penktadienį pranešė, kad dėl interneto nutrūkimo gali kilti pavojus augančiam Ukrainos technologijų užsakomųjų paslaugų sektoriui. Vienoje iš Charkovo įmonių narių 80% kompiuterių neturi prieigos prie interneto, sakė JK įsikūrusios „Global Sourcing Association“ prekybos grupės vadovė Kerry Hallard.

Įmonės padeda savo darbuotojams persikelti į kitus miestus ir kaimynines šalis, tačiau ateitis neaiški. „Wix“ pranešė, kad praėjusią savaitę evakavo darbuotojus į Lenkiją ir Turkiją, o „Revolut“ teigė suteikusi finansinę paramą darbuotojams, norintiems persikelti.

Tačiau situacija Lietuvoje gali būti kitokia nei Ukrainoje. Nors dėl savo išsidėstymo tarp Kaliningrado (Rusija) ir Baltarusijos bei Rusijos šalis atsiduria nesaugiame anklave, nedidelė Baltijos valstybė priklauso NATO ir Europos Sąjungai, o karinės invazijos atveju gautų karinę paramą iš visų savo narių.

Be to, skirtingai nei Ukrainoje, fintech sektorius klesti iš įmonių perspektyvos – daug įmonių yra įsikūrusios šalyje arba turi EMI, tačiau dauguma darbuotojų dirba įvairiose Europos ir JK šalyse.

O trys Baltijos valstybės – Lietuva, Estija ir Latvija – vienintelės buvusios sovietinės respublikos įstojo į NATO, kurią Rusija laikė provokacija.

Dalyvavimas čia Kasdien gaukite naujienas apie teisinius, politikos ir reguliavimo klausimus, formuojančius prijungtos ekonomikos ateitį.