Lietuva garsėja turtingu kultūros paveldu ir stipriomis liaudies muzikos bei šokio tradicijomis. Be to, šalyje auga technologijų sektorius, Vilnius tampa startuolių ir inovacijų centru. Dėl šių savybių Lietuva yra patraukli vieta verslininkams.

Tačiau kuriant verslą Lietuvoje reikia atidžiai apsvarstyti keletą veiksnių. Verslininkai turi įvertinti šalies ekonominę būklę, suprasti teisės aktų ir reguliavimo reikalavimus, žinoti verslui taikomą mokesčių politiką. Darbo įstatymai taip pat atlieka lemiamą vaidmenį ir į juos reikia atsižvelgti.

Tinkamai planuojant ir laikantis reikalavimų, Lietuva sukuria perspektyvią aplinką verslui.

Ekonominė perspektyva

Lietuvos ekonomika po stipraus atsigavimo po pandemijos susiduria su tam tikrais iššūkiais. Iš pradžių situaciją lėmė eksportas ir pasaulinė prekybos integracija, tačiau padėtis komplikavosi dėl Ukrainoje vykstančio karo.

Augimas sulėtėjo, o infliacija auga daugiausia dėl kylančių energijos ir maisto kainų. Taip yra iš dalies dėl to, kad Lietuva mažina energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Nepaisant šių problemų, tikimasi, kad ekonomika vis dar augs, nors 2024 m. lėčiau – apie 2%, teigia Europos Komisija. Tokį numatomą augimą skatina augantis vidaus vartojimas ir tvarios investicijos. Be to, stipri Lietuvos integracija į Europos Sąjungą užtikrina tam tikrą ekonominį stabilumą.

Lietuvos ekonomikos perspektyvos – atsargiai optimistinės. Nors pasaulinė padėtis kelia iššūkių, šalies ekonomikos pagrindai išlieka gana stiprūs.

Teisinė ir reguliavimo bazė

Lietuva yra žinoma dėl supaprastintos ir verslui palankios teisinės ir reguliavimo sistemos. Trokštantiems verslininkams procesas bus aiškus ir efektyvus.

Lietuva laikosi Europos Sąjungos teisės kodekso, kuris užtikrina skaidrumą ir vartotojų susipažinimą su Europos reglamentais. Tai leidžia lengvai naršyti leidimus ir licencijas. Registracijos procesas sukurtas siekiant efektyvumo.

Norėdami pradėti, verslininkai turi patikrinti, ar yra norimos įmonės pavadinimo, ir parengti steigimo dokumentus, pavyzdžiui, įstatus, kuriuose apibrėžiama įmonės struktūra ir veikla.

Tada minimalus kapitalas, paprastai 2500 eurų, turi būti pervestas į laikiną banko sąskaitą. Toliau reikiamus dokumentus reikia patvirtinti notariškai ir pateikti Juridinių asmenų registrui – šį procesą dažnai galima atlikti internetu. Užsiregistravus, reikia užpildyti banko sąskaitą ir užsiregistruoti mokesčių inspekcijoje.

Mokesčiai ir finansų valdymas

Lietuvos standartinis pelno mokesčio (PPM) tarifas yra 15%, vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Tai daro Lietuvą patrauklią įmonėms, siekiančioms maksimalaus pelno.

Naujoms įmonėms gali būti taikomas 0% CIT nuo pirmųjų metų pelno, jei jos atitinka tokius kriterijus, kaip įdarbinti mažiau nei 10 žmonių, o metinės pajamos mažesnės nei 300 000 eurų. Be to, kai kuriems sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatyvams ir smulkiam verslui, vykdančiam konkrečią veiklą, gali būti taikomas lengvatinis 5 proc.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas Lietuvoje yra 21%, taikomas daugumai prekių ir paslaugų. Tam tikroms kategorijoms, pvz., sveikatos priežiūrai ir švietimui, taikomos išimtys. Įmonės privalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu jų metinė apyvarta viršija 29 000 eurų.

Priklausomai nuo jūsų verslo struktūros ir veiklos, gali būti taikomi papildomi mokesčiai, tokie kaip darbuotojo socialinio draudimo įmokos ir nuosavybės mokestis už turimą turtą.

Darbuotojų įdarbinimas ir valdymas

Lietuvos darbo įstatymas numato rašytines sutartis, kuriose aiškiai nurodomos pagrindinės detalės, tokios kaip pareigybės aprašymas, atlyginimas, darbo laikas ir atostogos. ES/EEE nepriklausantiems piliečiams gali prireikti leidimų dirbti, nes darbdaviai paprastai padeda pildyti prašymus, kuriems reikalingas Lietuvos darbo biuro arba Darbo inspekcijos pritarimas.

Naudojantis Employer of Record (EOR) paslauga, galima pagreitinti priėmimo procesą. EOR tvarko darbo užmokestį, mokesčius ir reikalavimų laikymąsi, todėl galite sutelkti dėmesį į samdymą, nors šis metodas siūlo mažiau pritaikymo, palyginti su savo juridinio asmens kūrimu.

Pagrindiniai darbo teisės aktai Lietuvoje numato standartinę 40 valandų darbo savaitę su specialiomis nuostatomis dėl viršvalandžių apmokėjimo. Minimalus mėnesinis atlyginimas yra apie 730 eurų, be valstybinių švenčių, darbuotojai turi teisę į ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas mokamų kasmetinių atostogų. Lietuva taip pat numato dosnius vaiko priežiūros atostogų polisus.

Vietos darbo įstatymų laikymasis yra labai svarbus, todėl labai rekomenduojama pasikonsultuoti su vietiniu personalo specialistu arba teisės ekspertu, kad gautumėte išsamų supratimą.

Apibendrinant galima teigti, kad dėl savo turtingo kultūros paveldo ir klestinčio technologijų sektoriaus Lietuva yra įtikinama verslo iniciatyvų priežastis. Nepaisant ekonominių iššūkių, šalis siūlo stabilią ir skaidrią teisinę bazę, konkurencingus mokesčių tarifus ir efektyvius verslo registravimo procesus.

Verslininkai turi atsižvelgti į ekonomines sąlygas, teisinius reikalavimus, mokesčius ir darbo įstatymus. Kruopščiai planuojant ir laikantis reikalavimų, Lietuva išlieka patraukli vieta pradėti ir plėtoti verslą.