Pirmasis Baltijos jūros Lietuvos sektoriuje statomas jūros vėjo jėgainių projektas galėtų apimti iki 16 megavatų galios vėjo jėgaines, kurios bus įrengtos ne mažiau kaip 43 blokai nurodytoje vietoje apie 29 kilometrus nuo jūros.

Apie vėjo jėgainių skaičių ir potencialią galią paminėta naujausiame Lietuvos Vyriausybės pranešime spaudai, spalio 15 dieną paskelbusiam, kad projektui parengta Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa.

programa Jis parengtas po pernai rugpjūtį Energetikos ministerijos ir Pakrančių tyrimų ir planavimo instituto sudarytos sutarties dėl Lietuvos jūrinėse žemėse plėtojamų jūros vėjo jėgainių poveikio aplinkai vertinimo.

Dar 2020 metų birželį Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą organizuoti 700 megavatų jūrinio vėjo jėgainių konkursą ir parinkti vietą, kurioje būtų pastatytas pirmasis šalyje vėjo jėgainių parkas. Aukcioną planuojama surengti 2023 metais, atlikus visas reikalingas procedūras ir tyrimus.

Vienas iš parengiamųjų darbų, kuriuos reikia atlikti prieš planuojamą konkursą, yra poveikio aplinkai vertinimas. Atliekant PAV bus išanalizuotas galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamo jūros vėjo jėgainių projekto poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai, nagrinėjamos alternatyvos ir švelninimo ar kompensavimo priemonės.

Atsižvelgiant į Baltijos ir Šiaurės jūroje esamų vėjo jėgainių parkų technologijų plėtros tendencijas ir techninius sprendimus bei įvertinus ekonominio efektyvumo aspektą diegiant pažangias vėjo energijos technologijas, pirmasis Lietuvoje vėjo jėgainių parkas jūroje planuojamas 8 MW ir 16 MW turbinų ir galėtų talpinti nuo 43 iki 87 blokų.

Alternatyvų analizės metu bus įvertintas vėjo jėgainių parko poveikis jūroje įvairiais aspektais ir nustatytos alternatyvios priemonės galimam įrengimo, paleidimo ir eksploatavimo nutraukimo poveikiui sumažinti, taip pat plėtojamos jūros vėjo jėgainių parko pajėgumų ir vietos alternatyvos.

Rengiant poveikio aplinkai dokumentus ypatingas dėmesys bus skiriamas paukščių stebėsenai, o tyrimas turi apimti ir vasaros, ir žiemos sezonus.

Lietuva planuoja finansuoti ir plėtoti jūros vėjo jėgainių projektą pagal skirtumo sutarties (CfD) schemą, o perdavimo sistemos operatorius (PSO) atsakingas už tinklų sujungimo infrastruktūrą, remiantis ankstesne informacija.

Lietuvos Vyriausybė rugpjūtį sutiko sudaryti šalies energetikos ministeriją, kuri sudarytų geresnes sąlygas jūros vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje.

Teisės aktai apibrėžia pasiūlymus, kurie daugiausia susiję su būsimų konkursų sąlygomis ir būsimo vystytojo atsakomybės ribomis.