Šiaulių miesto gatvėmis vaikštantys piliečiai, Lietuva. Nuotrauka: Xinhua

Remdamasi įmonės šaltiniu, atsakingu už derybas dėl eksporto, Lietuvos žiniasklaida „Delphi“ teigė, kad šalies grūdų eksportą dabar atmeta Kinijos Taivano salos vietos valdžia, motyvuodama „specifiniais kokybės reikalavimais“.

Praėjo keli mėnesiai, kai Lietuvos bandymai plėsti žemės ūkio produktų eksportą į Taivano salą sulaukė pasipriešinimo. Nors Taivano vietos valdžia neigia įvedusi ribojimus grūdų importui iš Lietuvos, Lietuvos planas greitai gauti leidimą plėsti žemės ūkio produktų eksportą į salą, susidūrus su ekonominiais sunkumais, gali būti ne toks jau paprastas.

Pranešama, kad Lietuva spaudė vietos Taivano valdžios institucijas, kad žemės ūkio produktų eksportas sausio mėnesį pasiektų rinkas. Dauguma jų žemės ūkio produktų eksporto „dar nepatvirtinti įvežimui“ ir laukia greito patvirtinimo“, – tuomet sakė Lietuvos žemės ūkio ministerijos pareigūnas Antanas Vinkus. Tačiau praėjo keturi mėnesiai, o Lietuvos žemės ūkio produktų eksportas dar nepatvirtintas.

Kalbant apie greitą lietuviškų žemės ūkio produktų patvirtinimą saloje, net tada, kai vietos Taivano valdžia atrodė trokšta imtis veiksmų dėl politinių sumetimų, iš tikrųjų kyla specifinių ekonominių rūpesčių, kurie neleidžia salai imtis veiksmų.

Jei Lietuvos sąskaitoje buvo manipuliuoti Taivano klausimu, neigiant vienos Kinijos principą, tai mažai Europos valstybei buvo lemta atsitrenkti į sieną, nes tai buvo akivaizdžiai kvailas apsiskaičiavimas.

Dabar visiems žinoma, kad Lietuva, žaisdama su ugnimi Taivano klausimu, susidarė keblią situaciją. Ir ji atsidurs ugnyje.

Po akivaizdaus vienos Kinijos principo provokacijos jos prekyba su žemynine Kinija smarkiai sumažėjo, o tai sukėlė plačias nuoskaudas šalies verslo bendruomenėje. Žemyninės Kinijos importas iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo beveik 77 proc., skelbia „South China Morning Post“.

Lietuva ėmėsi politinės pozicijos priešintis Kinijai ir atkalbinėti save parodydama, kad prekyba su žemynine Kinijos dalimi nėra pakankamai didelė, kad paveiktų jos ekonomiką. Kylantis verslo bendruomenės kritikos balsas skaudina Lietuvos valdžią.

Išpūtusi kaltinimą ekonomine „prievarta“ Kinijai, Lietuvos valdžia bandė priversti kitas ES valstybes nares kovoti su Kinija dėl prekybos, o tai nėra lengva užduotis. Nepagrįstas Lietuvos kaltinimas Kinijai sulaukė tik riboto žodinio palaikymo iš kelių Europos šalių.

Akivaizdu, kad Lietuvos valdžia nesitikėjo, kad jos užsienio prekyba būtų patyrusi tokį stiprų smūgį.

Lietuvos politikai bando leisti Taivano salos rinkai dalytis vis blogėjančiomis kebliomis sąlygomis. Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad Lietuva Taivano salai parduoda neparduojamus produktus, tokius kaip romas, tačiau toks Lietuvos žingsnis sulaukė Taivano salos verslo bendruomenės pasipriešinimo, o tai taip pat sukėlė neigiamą reakciją tarp salos vartotojų.

Visas ekonominis ir verslo elgesys turi atitikti ekonomikos dėsnius. Lietuvos prekybinė priklausomybė nuo didelių rinkų, tokių kaip žemyninė Kinija, taip pat Taivano salos rinkos dydis lemia, kad dabartinė Lietuvos strategija neišvengiamai nepadės išspręsti didėjančio vidaus spaudimo.

Jeigu Lietuva sąmoningai leis toliau blogėti diplomatiniams santykiams su Pekinu ir nueis neteisingu keliu piktybiškai apkaltindama ir konfrontuodama su Kinija bei Kinijos žmonėmis, Baltijos valstybės ekonomika tikrai turės sumokėti dar didesnę kainą.

Lietuva negali tikėtis, kad jokia kita šalis sumokės už savo klaidas, tik pati šalis gali panaikinti šią savaime susidariusią gėdą. Lietuva turėtų susidurti su faktais, ištaisyti savo klaidas ir kuo greičiau grįžti į teisingą kelią – laikytis vienos Kinijos principo, kad būtų pataisyti niūrūs santykiai su Kinija.

Autorius yra „Global Times“ redaktorius. [email protected]