Lietuvos Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui visiems bankams ir kredito įstaigoms įvesti „laikiną solidarumo įnašą“, kuris, augant finansiniam pelnui, turėtų gauti daugiau nei 400 mln.

Pagal įstatymą bankai ims 60% grynųjų palūkanų pajamų, o tai 50% viršija ketverių metų vidurkį. Taip tikimasi, kad į vyriausybės biudžetą atsiras 410 mln. eurų, kurie bus skirti kariuomenei stiprinti.

Iki Lietuvos centrinio banko pirmą kartą pasiūlyto tarifo Baltijos šalis gynybai 2023 metais tikėjosi išleisti 1,9 mlrd. eurų, arba 2,52% BVP.

NATO narė Lietuva ribojasi su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija.

Ispanija gruodžio mėn. patvirtino laikiną netikėtą mokestį bankams, apmokestindama 4,8% grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų komisinių, viršijančių 800 mln. eurų ribą.

Lietuvos vyriausybė pareiškė, kad augančios palūkanų normos bankams moka „ekonominę nuomą“, o pelnas 2023 metais, palyginti su praėjusiais metais, turėtų padvigubėti.

„Nuoma turėtų būti laikoma iškreipiančiu ir nesąžiningu reiškiniu ekonomikoje“, – teigiama parlamente. „Tikslinga perskirstyti didelį nenumatytą bankų pelno padidėjimą naudojant fiskalines priemones ir taip ištaisyti rinkos netobulumus.

Balandžio pradžioje Europos centrinis bankas pareiškė, kad finansinio įnašo įvedimas Lietuvos bankams „gali turėti neigiamų ekonominių pasekmių, nes sumažins kredito įstaigų atsparumą ekonominiams sukrėtimams“.

„Swedish Holdings – 2022“ pelnas Lietuvoje išaugo 64% iki 148 mln. eurų, o SEB, kurio pelnas išaugo 49% iki 172 mln. eurų, sudaro daugiau nei pusę Lietuvos bankų turto.

Didžiosios Britanijos fintech bendrovė „Revolut“, aptarnaujanti ES ir Europos ekonominę erdvę, yra trečias pagal dydį bankas, turintis penktadalį viso turto, o Lietuvos gyventojai sudaro mažiau nei 2 procentus klientų.

Lietuvos bankų asociacijos teigimu, įstatymas buvo sukurtas be pakankamos poveikio analizės ir neatsižvelgus į bankines idėjas.

„Didžiausių ir lojaliausių investuotojų (bankų) apmaudui, dar viena paini, antikonstitucinė sektoriaus apmokestinimo idėja griauna idėją, kad Lietuva yra patikima valstybė su skaidria ir nuspėjama mokesčių aplinka“, – rašoma pranešime. Pareiškime.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad indėliai Lietuvos bankų sistemoje šiuo metu viršija paskolas 11 mlrd. eurų. Šios lėšos nerizikingai laikomos Europos centriniame banke, kuris moka palūkanas už bankų indėlius, pažymėjo jis.

Šaltinis:
Reuters, TVP pasaulis